Chemija kosmetikoje

Chemija kosmetikoje

Chemija kosmetikoje – nuodai! Oda yra didžiausias mūsų organas, ji sugeria didžiąją dalį visų medžiagų, korios yra tepamos (ar kitais būdais patenka) ant jos.  Tai chemija! Toliau tos medžiagos per odą ir limfą keliauja į gilesnius mūsų organizmo sluoksnius. Tikrai verta susimąstyti, kokias priemones perkame.

Chemija kosmetikoje. Kenksmingiausios medžiagos, kurių reikėtų vengti kosmetikoje:

 

1. Parabenai (Metil, propil, butil ir etil) – chemija kosmetikoje.
Naudojami kaip konservantai (stabdo bakterijų dauginimąsi ir prailgina produkto galiojimą) daugelyje plaukų bei odos priežiūros produktų. Yra sukėlę daugybę odos alergijų ir suerzinimų. Tyrimai rodo, kad jie yra silpnai estrogeniniai – „mėgdžioja“ estrogenų veiklą ir taip ardo endokrininės sistemos balansą. Per odą jie patenka į kūną ir ten kaupiasi. Yra tyrimų, kurie rodo jų ryšį su krūties vėžiu. Nors apie toksišką jų poveikį informacijos gausu, tebenaudojami labai plačiai (nes itin efektyviai konservuoja). Per mamos organizmą gali būti perduodami vaikui.

2. Diazolidinil Urea ir Imidazolidinil Urea – chemija kosmetikoje.
Tai yra dažniausiai naudojami konservantai po parabenų. Dar vadinami Germall II ir Germal 115. Nepasižymi geromis priešgrybelinėmis savybėmis, todėl naudojami kartu su kitais konservantais. Išskiria formaldehidus, toksiški. JAV dermatologijos akademija nustatė, kad jie yra tiesioginė kontaktinio dermatito priežastis. Gali sukelti alergijas ir yra ypač pavojingas priemonėse, skirtose naudoti aplink akis.

3. Formaldehidai – chemija kosmetikoje.
Tai kancerogenas. Tai tas pats kaip formalinas, kuris žinomas kaip lavonams konservuoti, kad šie negestų, kadangi tai pigiausia cheminė medžiaga tam.

4. Phenoxyethanol-chemija kosmetikoje.
Kosmetikoje naudojamas kaip konservantas. Kancerogenas, toksiškas. Reaguodamas su kai kuriomis medžiagomis gali būti pavojingas įkvėpus, prarijus ar sąlityje su oda, gali stipriai pažeisti akis.

5. Butylated Hydroxytoluene (BHT) ir Butylated Hydroxyanisole (BHA) – chemija kosmetikoje.
Naudojami maiste ir kosmetikoje. Sintetiniai antioksidantai, kurie pailgina kosmetikos galiojimo laiką. Gali sukelti alergines reakcijas.

6. Aliuminio junginiai (Aluminum chlorohydrate, Aluminum fluoride ir kt.) – chemija kosmetikoje.
Kosmetikoje naudojama labai daug aliuminio cheminių junginių, kurie yra kenksmingi, pvz., aliuminio chlorohidratas dažnai naudojamas dezodorantuose, aliuminio fluoridas – dantų pastose. Šios medžiagos kosmetikoje yra toksiškos, gali sukelti alergiją. Manoma, kad aliuminio junginiai gali trikdyti normalią acetilcholino (cheminė medžiaga, kurią organizme išskiria nervinės ląstelės; jis skatina griaučių raumenų bei vidaus organų lygiųjų raumenų susitraukimą) veiklą. Jeigu tai tiesa, aliuminio junginiai kosmetikoje privalo būti laikomi pavojingais.

7. Dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA) – chemija kosmetikoje.
Naudojami kaip emulsikliai arba putojimą sukeliančios medžiagos. Gali sukelti alergijas, smarkiai dirginti kūno audinius, sausina plaukus ir odą. Tai yra aminai (amoniako junginiai), kurie reaguodami su nitratais gali susijungti į vėžį skatinančius nitrozaminus. Tampa toksiški, kai naudojami ilgą laiką ir yra absorbuojami per odą.

8. Alkyloamides (alkilaminai) – chemija kosmetikoje.
Ant kosmetikos priemonių etikečių dažnai vadinami: Diethanolamine (DEA), Monoethanolamine (MEA), Triethanolamine (TEA) ir kartais cocamide. Jų pradinė paskirtis yra putojimo skatinimas šampūnuose, tačiau taip pat jie gali būti naudojami kaip tirštikliai arba rišamosios medžiagos. Triethanolamine taip pat naudojamas balansuoti pH pusiausvyrą. Yra surinkta įrodymų, jog šios medžiagos gali erzinti odą, o jų sudėtyje esantis laisvasis aminas jungiasi su formaldehidais ir taip gali sudaryti vėžį sukeliančius nitrosaminus.

9. Petroleum oils (tokie kaip petrolatum, mineral oil ir liquid paraffin) – chemija kosmetikoje.
Nors tai natūrali medžiaga, atrandama žaliavinėje naftoje, ji mažai naudinga odai ir sveikatai. Sudaro paviršinį barjerą, kuris užkemša odos poras, neleidžia odai kvėpuoti, išskiria toksinus ir sukelia uždegimines reakcijas. Dažniausia alerginių bėrimų ir inkštirų priežastis. Gali sausinti odą. Taip pat sugeria naudingus vitaminus (svarbi egzema ir dermatitu sergančiųjų problema), padeda į organizmą patekti laisviesiems radikalams, taip skatinant odos senėjimo procesus. Naftos chemijos produktai taip pat yra nenaudingi aplinkai. Gamintojai naudoja mineralinį aliejų dėl to, nes jis yra neįtikėtinai pigus. Šios medžiagos yra randamos net kūdikiams skirtuose losjonuose ir aliejuose. Beje, nemažai žmonių skundžiasi užsikimšusiomis veido poromis ir gan dažnai dėl to kaltina augalinius aliejus, tačiau poras kemša ne natūralūs augaliniai aliejai, o būtent kosmetikos priemonės, kuriose yra petrolato.

10. Sodium lauril sulfatas (SLS)/ Sodium laureth sulfatas (SLES) – chemija kosmetikoje.
Pigūs, šiurkštūs detergentai, naudojami šampūnuose, prausikliuose, skystuose muiluose dėl savo gerų plovimo ir putojimo savybių. Gali dirginti akis, iššaukti kataraktą, dirginti galvos odą (tarsi būtų atsiradę pleiskanų), sukelti odos bėrimus ir kitokias alergines reakcijas. SLS klinikiniuose tyrimuose visame pasaulyje laikomas stipriu odos dirgikliu. Visas Alkyl sulphate šeimos medžiagas (tokias kaip ammonium lauryl sulphate) „Soil Association“ ekologiškų produktų sertifikavimo institucija yra uždraudusi naudoti. Tokie junginiai, kaip SLES ir PEG gali savo sudėtyje turėti 1,4 dioksano – potencialiai koncerogeninės ir griaunančios hormonų pusiausvyrą medžiagos.

11. Dioksanas – chemija kosmetikoje.
Įvardijamas kaip kancerogenas, kaip genotonikas, t.y. sukelia apsigimimus. Yra neurotoksiškas, hormonų pusiausvyrą griaunanti medžiaga.

12. Propilenglikolis (Propylene Glycol) – chemija kosmetikoje.
Geriausiu atveju tai yra augalinis glicerinas, sumaišytas su grūdų alkoholiu. Šiuo atveju abu naudojami produktai yra natūralūs. Tačiau dažniausiai tai sintetinis, iš naftos pagamintas mišinys, naudojamas drėgmei palaikyti (humektantas). Sudarydamas imitacinę hidrolipidinę plėvelę, kurią sveika oda turi natūraliai, jis gali užkimšti odos poras, sukeldamas folikulo uždegimą ir kitas problemas. Yra žinoma, kad propilenglikolis gali sukelti alergines reakcijas, dilgėlinę ir egzemą. Prasiskverbdamas pro odą į organizmą gali sukelti distrofinius inkstų ir kepenų pakitimus. Toksiškas. 1991 metais American Academy of Dermatologist žurnale išspausdintas straipsnis teigia, jog jis dirgina odą netgi naudojamas labai mažomis dozėmis. Kai etiketėje matote PEG (polietilenglikolis) arba PPG (polipropilenglikolis), saugokitės – tai giminingos sintetinės medžiagos. Propilenglikolis pramonėje naudojamas kaip antifrizas ir stabdžių skystis.

13. PVP/VA polimeras (Polyvinylpyrrolidone) – chemija kosmetikoje.
Tai iš naftos pagamintas chemikalas, naudojamas plaukų lakuose, plaukų formavimo priemonėse ir kituose kosmetikos gaminiuose. Jį reikėtų laikyti toksišku, nes įkvėptos dalelės gali jautriems žmonėms pažeisti plaučius.

14. Stearalkonium chloridas (Stearalkonium chloride) – chemija kosmetikoje.
Amino junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Jis išrastas tekstilės pramonėje, kaip medžiagų minkštiklis. Gerokai pigesnis ir lengviau panaudojamas kondicionieriuose nei baltymai ar augalinės medžiagos, kurie yra naudingi plaukams. Gali sukelti alergines reakcijas. Toksiškas.

15. EDTA (Ethylene Diamine Tetra Acetic acid) – hemija kosmetikoje.
Tai etilendiamintetra acto rūgštis. Cheminė medžiaga, naudojama kaip antioksidantas. Patartina vengti, nes yra toksiška.

16. Coceth-6-8 – chemija kosmetikoje.
Sintetinė medžiaga, naudojama kaip ploviklis ir emolientas šampūnuose. Gali sukelti alergines reakcijas, yra kenksmingas aplinkai.

17. Steralkonium Chloride – chemija kosmetikoje.
Amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose. Tekstilės pramonėje naudojamas kaip minkštiklis ir antistatikas. Išsausina plaukus, jie tampa trapūs ir lūžinėjantys. Gali sukelti alergines reakcijas.

18. Triklozanas (Triclosan) – chemija kosmetikoje.
Antibakterinė medžiaga, dažniausiai naudojama dezodorantuose. Nors šis chemikalas yra mažai toksiškas ir buvo patvirtintas naudojimui FDA (angl. The Food and Drug Administration; federalinė JAV agentūra, atsakinga už JAV maisto ir naudojamų medžiagų pardavimą bei veiksmingumą), absorbuojamas per odą gali sukelti kepenų veiklos sutrikimus.

19. Dimethicone – chemija kosmetikoje.
Silikoninis fluidas, naudojamas kremuose ir losjonuose suteikia glotnumo jausmą. Silikonai bovo ypač populiarūs 1960-ųjų metų laikotarpyje. Gali sukelti įvairias alergines reakcijas ir vidaus organų sutrikimus.

20. Butylene Glycol – chemija kosmetikoje.
Ši tiršta medžiaga, naudojama plaukų priežiūros priemonėse, gali sukelti alergines reakcijas. Kenksmingas aplinkai.

21. Talkas (Talc) – chemija kosmetikoje.
Iš muilo akmens (magnio silikato hidroksido) išgauta miltelių pavidalo medžiaga, plačiai naudojama pudroje kūdikiams, dekoratyvinėje kosmetikoje bei kremuose. Dalis talko šaltinių yra užteršti asbestu. Dažnai įkvėpus talko dulkių gali išsivystyti plaučių talkozė. Alternatyva: tapijokos miltai, kukurūzų ir ryžių krakmolas, šilko pudra.

22. Sintetiniai dažikliai – chemija kosmetikoje.
Naudojami siekiant padaryti kosmetikos priemones „gražias“. Jų reikia vengti bet kokia kaina. Jie žymimi FD&C arba D&C spalvos pavadinimas ir skaičius. Pavyzdžiui, FD&C Red No.6, D&C Green No.6. Daug sintetinių dažiklių gali būti kancerogeniški. Jeigu kosmetikoje jų yra, nenaudokite jos.

23. Meholdibromo glutaronitrile – chemija kosmetikoje.
Tai visiškai nesaugi medžiaga kosmetikos priemonėse. Europos Sąjungos mokslinis komitetas (EU Scientific Committee) pastaraisiais metais sumažino šio konservanto leidžiamą kiekį iki 0,1% nuplaunamose priemonėse, tačiau jis vis dar daug kur naudojamas.

24. Quaternium 15 – chemija kosmetikoje.
Šios medžiagos protrūkis kosmetikos gaminiuose gali išlaisvinti kancerogeninio formaldehido veikimą.

25. Sintetiniai kvapai – chemija kosmetikoje.
Kosmetikoje naudojami sintetiniai kvapai gali būti sudaryti iš 200 ingredientų. Nėra jokios galimybės sužinoti, kas tai per medžiagos, nes etiketėje jie žymimi paprastai fragrance arba perfume. Iš jų sukeliamų problemų paminėtinos yra galvos skausmai, galvos svaigimas, bėrimas, padidinta pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos suirzimas ir t.t. Daug tyrimų rodo, kad pastaraisiais metais dažnėjantį dermatitą galima sieti su dažnėjančiu sintetinių kvapų naudojimu. Rekomendacija – vengti kosmetikos priemonių, kurių sudėtyje yra žodžiai „fragrance“ ir „perfume“. Arba reikia gauti daugiau informacijos iš pardavėjo, kadangi tuo pačiu žodžiu INCI terminais (kuriais nurodoma kosmetikos sudėtis) žymimi ir natūralių eterinių aliejų mišiniai. Ftalatai (Phtahalates) randami tam tikruose cheminiuose kvapuose ir nagų lakuose, yra alergenai, tačiau jie dažniausiai nėra minimi etiketėje ir įvardijami kaip kvapiosios medžiagos.

26. Hidrinti riebalai (Hydrogenated oils) – chemija kosmetikoje.
Dirbtinai sukurti riebalai, kurie yra visiškai nenaudingi odai, o vartojami vidiniam naudojimui gali sukelti širdies ligas dėl užsikimšusių arterijų.

27. Solvent extracted substanceschemija kosmetikoje.
Iš heksano gautas eterinio aliejaus absoliutas, kuriame gali būti toksiškų tirpiklių likučių.

28. Cheminiai UVB spindulių filtrai:
– Isotridecyl salicylate, Octyl salicylate – gali suerzinti odą. Kai kurie salicilatai gali suardyti hormonų veiklą.

– Octocrylene (cinnamate saulės filtrų šeima) – gali erzinti odą; kai kurie cinnarnates šeimos nariai veikia suardydami hormonus. Norvegijos radiacinės saugos tarnybos (Radiation Protection Authority) tyrimai rodo, jog net mažos cinnamates dozės gali sukelti ankstyvą gyvūnų odos ląstelių mirtį.

– Para amino benzoic acid (PABA) – tai vitaminų B komplekso rūgštis, kuri gali sukelti alerginę reakciją.

Išvardintų kenksmingų medžiagų sąrašas atrodo gan ilgas? Gerai būtų, kad šių „nuodų“ būtų tik tiek. Šią temą dar pratęsiu, prižadu, kad atskleisiu daug paslapčių… Tai tik labiausiai kenksmingos ir dažniausiai pasitaikančios medžiagos. Ir jei dar nenaudojate natūralios kosmetikos ir higienos priemonių, visa tai Jūs tepate, trinate, lakuojate, purškiate ir visaip kaip dedate ant savęs, ant savo odos, ant savo vaiko ir visų brangiausių žmonių…

 

 

 

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *