Pereiti prie turinio
…Vilnius
Naujienos

DI jau keičia darbo rinką: kas gresia jauniems specialistams be patirties?

Įsibėgėjusi dirbtinio intelekto (DI) revoliucija jau rodo, kad ši technologija gali pakeisti darbo rinką, specialistų paklausą ir darbuotojams reikalingus gebėjimus. DI gebant atlikti ne tik pasikartojančias, bet ir sudėtingesnes užduotis, ypač pažeidžiami gali tapti ką tik studijas baigę ir dar mažai praktinės patirties turintys absolventai. Tuo pat metu vis didesnę reikšmę įgyja lyderystė, empatija, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas. Tad kokius pokyčius darbo rinkoje DI kelia jau dabar?

DI revoliucija dar tik įsibėgėja

Ankstesnių pramonės ir technologijų revoliucijų patirtis rodo, kad naujoms technologijoms įsitvirtinti kasdieniame žmonių ir įmonių gyvenime reikia laiko. Elektra namų ūkiuose plačiau paplito tik praėjus keliems dešimtmečiams nuo jos atsiradimo. Internetui taip pat prireikė daugiau nei 20 metų, kad juo galėtų naudotis didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Istoriškai naujai technologijai išplisti ekonomikoje vidutiniškai prireikia maždaug 29 metų.

Vis dėlto DI sklaida gali būti gerokai spartesnė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, visiškas šios technologijos įsitvirtinimas gali užtrukti apie 15 metų. Net ir tokiu atveju dabartinis etapas tėra transformacijos pradžia, todėl didžiausias poveikis ekonomikai ir darbo rinkai dar tik laukia ateityje.

Pirmieji pokyčiai jau matomi

Kol kas nėra duomenų, kad dėl DI būtų padaugėję darbuotojų atleidimų pasaulyje ar Lietuvoje. Tačiau pirmieji darbo rinkos signalai jau pastebimi, ypač tose profesijose ir veiklose, kurias DI veikia labiausiai, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir klientų aptarnavimo srityse.

Stanfordo universiteto mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad nuo 2022 metų pabaigos, kai pasirodė „ChatGPT“ ir kiti generatyvinio DI įrankiai, užimtumas šiose veiklose Jungtinėse Valstijose sumažėjo maždaug 1 proc. Tačiau pagal amžiaus grupes skirtumai kur kas ryškesni: 22–25 metų darbuotojų užimtumas labiausiai DI paveiktose srityse per tą patį laiką susitraukė daugiau nei dešimtadaliu.

Tokie rezultatai leidžia manyti, kad mažėja jaunų specialistų, kuriems karjeros pradžioje dažnai tenka ieškoti, sisteminti ir analizuoti informaciją, paklausa. Dalį šių užduočių dabar gali atlikti DI. Kita vertus, auga darbuotojų, gebančių patikrinti DI pateiktą informaciją, ją papildyti ir jos pagrindu priimti sprendimus, poreikis. Duomenys rodo, kad net ir DI paveiktuose sektoriuose vyresnių bei daugiau patirties turinčių specialistų paklausa toliau didėjo.

Šiuos rezultatus galėjo paveikti ir ekonomikos ciklas. Be to, technologijų įmonės mažino per pandemiją gerokai išaugusį darbuotojų skaičių. Vis dėlto tai, kad tose pačiose profesijose užimtumas labiausiai sumažėjo tarp jauniausių darbuotojų, leidžia manyti, jog tam įtakos galėjo turėti ir DI.

Keičiasi ir darbuotojų elgsena

Tyrimai taip pat rodo, kad derybinė galia palaipsniui krypsta darbdavių naudai, o darbuotojai tampa mažiau linkę keisti darbą. 2021–2022 metais darbovietės keitimas buvo itin paplitęs ir daugeliui žmonių ekonomiškai apsimokėjo: dažniau darbą keičiantys darbuotojai galėjo tikėtis spartesnio atlyginimo augimo nei likusieji pas tą patį darbdavį.

Dabar ši tendencija silpnėja. Žmonės darbą keičia rečiau, o tai gali reikšti, kad darbdaviai tapo atsargesni ir išrankesni ieškodami naujų darbuotojų.

Tačiau šie pokyčiai labiausiai matomi DI paveiktose srityse. Sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose jie kol kas daug silpnesni arba visai nepastebimi, nes DI galimybės pakeisti žmogaus darbą šiose srityse tebėra labai ribotos.

Didžiausias išbandymas gali tekti jauniems specialistams

Kartu kinta ir darbuotojams reikalingos kompetencijos. Be techninių žinių, vis svarbesni tampa gebėjimas priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, kritiškai vertinti informaciją ir suprasti platesnį kontekstą. DI eroje vertę kuria ne tik užduoties atlikimas, bet ir gebėjimas įvertinti rezultatą, pasirinkti tinkamą kryptį bei atsakyti už priimtą sprendimą.

Būtent čia jauniems specialistams gali kilti didžiausių sunkumų. Į darbo rinką jie ateina turėdami mažiau praktinės patirties ir dar tik ugdydami tas kompetencijas, kurių svarba DI laikais gali būti didžiausia.

Apie platesnę problemą signalizuoja ir naujausias EBPO PISA tyrimas, rodantis prastėjančius moksleivių gebėjimus įvairiose srityse. Tam įtakos turi ne tik pandemijos pasekmės, bet ir besikeičiantys technologijų naudojimo įpročiai: žmonėms tampa sunkiau išlaikyti dėmesį, o skaitymui skiriama mažiau laiko. Skaitymas, taip pat ir grožinės literatūros, lavina kalbinius gebėjimus, kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei platesnio konteksto suvokimą.

Šiomis aplinkybėmis DI gali būti ir naudingas įrankis, ir kliūtis. Jis gali padėti geriau suprasti sudėtingas temas, pateikti papildomų paaiškinimų ir mokytis savarankiškai. Tačiau kartu tampa sunkiau ilgiau savarankiškai spręsti užduotį, kai DI atsakymą gali pateikti per kelias sekundes. Todėl svarbiausia tampa ne vien naudotis technologijomis, o pasitelkti jas taip, kad jos papildytų mokymąsi, o ne pakeistų savarankišką mąstymą.

Dėl to turi keistis ir švietimo sistema. Mokyklose bei kitose mokymo įstaigose daugiau dėmesio reikėtų skirti ne tik techninėms žinioms, bet ir gebėjimui spręsti problemas, argumentuoti bei kritiškai mąstyti. Priešingu atveju po dešimtmečio gali pritrūkti žmonių, galinčių pakeisti šiandien dirbančius patyrusius specialistus, vadovus ir lyderius.

Komentaro autorė – „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Apie autorių

Kastikra.lt redakcijos autorius.

Taip pat skaitykite

Diskusija

Skaitytojų komentarai 0

Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.

Palikite komentarą

El. pašto adresas viešai nebus rodomas. Komentarą administratorius gali patikrinti prieš paskelbdamas.