Pereiti prie turinio
…Vilnius
Naujienos

Kariuomenei – milijardai, o saugumo tarnyboms – trupiniai: kam Lietuvoje pritrūks žmonių ir pinigų?

Kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta 4 milijardai 800 milijonų eurų – šiek tiek daugiau nei šiemet. Vis dėlto dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas, vertinant kaip bendrojo vidaus produkto dalį, mažės. Didesnio finansavimo sulauks ir Šaulių sąjunga, tačiau už vidaus saugumą atsakingos institucijos į kariuomenės biudžetą žvelgia su pavydu.

Policijai, pasieniečiams ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) numatomas tik nedidelis atlyginimų augimas. Pareigūnų profsąjungos tokį planą vadina apgailėtinu, o ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad VSD jau dabar trūksta dešimčių darbuotojų.

Neseniai pasibaigus pratyboms „Perkūno griausmas“, Vyriausybė dar kartą pabrėžė siekį sparčiai stiprinti kariuomenę. Tam 2027 metais krašto apsaugai planuojama skirti kiek daugiau nei 4 milijardus 800 milijonų eurų – beveik 40 milijonų eurų daugiau nei šiemet.

Tačiau gynybos finansavimo dalis nuo BVP mažės: šiemet ji siekia 5,38 procento, o kitąmet sudarys lygiai 5 procentus. Finansų ministras Taurimas Valys aiškino, kad nacionalinės divizijos kūrimui, ginkluotei ir infrastruktūrai reikalingos didelės lėšos jau dabar, nes pajėgumų stiprinimo negalima nukelti keliems dešimtmečiams.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pačiam finansavimo dydžiui priekaištų neturi. Jo vertinimu, svarbiausia, kaip skirtos investicijos bus paverstos realiais kariniais pajėgumais. Pasak jo, problemų kelia įsigijimų procesai ir Gynybos resursų agentūros veikla.

Lietuvos gynybos išlaidos kitąmet beveik prilygs Latvijos ir Estijos kartu sudėtam finansavimui – abi kaimynės planuoja skirti kiek mažiau nei po 2 su puse milijardo eurų. Tuo metu Lenkija savo kariuomenei numato beveik 46 milijardus eurų, beveik 10 kartų daugiau nei Lietuva.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europoje vyksta ne tik įprastinis pasirengimas karinei gynybai. Žvalgybos tarnyboms tenka reaguoti į hibridines atakas ir sabotažą, todėl vidaus saugumo reikšmė taip pat auga.

VSD kitąmet planuojama skirti apie 70 milijonų eurų. Tai maždaug 5 milijonais eurų daugiau nei šiemet, todėl tikėtina, kad papildomos lėšos daugiausia bus skirtos įprastam darbo užmokesčio augimui. M. Sinkevičius pažymėjo, kad tarnybai sudėtinga rasti darbuotojų ir jai reikia dešimčių pareigūnų, nors kartu teigė, jog negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nedaroma.

VSD, kurio pareigūnai gaudo šnipus ir siekia užkirsti kelią išpuoliams, kitąmet turės iš esmės tokio pat dydžio biudžetą kaip Lietuvos mokslo taryba. Jis taip pat bus maždaug 10 milijonų eurų mažesnis nei LRT finansavimas.

Latvijoje kelių žvalgybos institucijų bendras biudžetas siekia apie 70 milijonų eurų, Estija planuoja skirti kiek mažiau nei 50 milijonų, o Lenkija savo žvalgybos tarnyboms numato apie 370 milijonų eurų.

„Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas koalicijos partneriams pateikė pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo. Jis pabrėžė, kad išorės ir vidaus saugumas turėtų būti vertinami kaip viena sistema, o ne atskiros sritys.

Šaulių sąjungai finansavimas šoktelės

Šaulių sąjungos biudžetas kitąmet didės nuo daugiau nei 24 milijonų iki daugiau nei 31 milijono eurų. Organizacija siekia turėti apie 50 tūkstančių narių, tačiau šiuo metu jų yra maždaug 20 tūkstančių.

D. Gaižausko teigimu, vidaus saugumo stiprinimas turi būti toks pat svarbus kaip ir reagavimas į išorės grėsmes. Jis kaip vieną iš rizikų įvardijo per migracijos kanalus atsiveriantį „šliuzą“ ir pažymėjo, kad institucijoms ne visada pakanka pajėgumų visiems atvykstantiems patikrinti.

Vidaus reikalų ministerijai kitąmet numatyta skirti 922 milijonus eurų – 40 milijonų daugiau nei šiemet. Įskaičiavus Europos Sąjungos paramą, VRM biudžetas jau šiemet viršijo milijardą eurų.

Policijos biudžetas didės 20 milijonų eurų ir kitąmet sieks 384 milijonus. Iš jų 316 milijonų eurų numatyta pareigūnų atlyginimams.

Pasieniečiams papildomai skiriami vos 2 milijonai eurų, todėl jų biudžeto augimas nesieks 2 procentų. Kartu nurodoma, kad didės darbo užmokesčio fondas. Dar 2 milijonus eurų gaus Viešojo saugumo tarnyba. Ministerijos skaičiavimu, statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai augs 7,5 procento.

Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė teigė nesuprantanti, kodėl jau antrus ar net trečius metus kalbama apie nepakankamą pareigūnų darbo užmokesčio finansavimą, tačiau padėtis nesikeičia. M. Sinkevičius sakė girdėjęs profsąjungų reikalavimus atlyginimus didinti 15 procentų ar dar daugiau ir pripažino, kad ankstesnės Vyriausybės šį klausimą buvo apleidusios.

Finansavimo trūkumu skundžiasi ir Migracijos departamento profsąjunga. Didėjant imigrantų skaičiui, auga darbuotojų krūvis ir poreikis tikrinti, ar atvykėliai nekelia grėsmės, tačiau specialistų atlyginimams didinti lėšų nenumatyta.

L. Kasčiūno vertinimu, investicijos į vidaus saugumą nėra pakankamos, kad tarnybos būtų tinkamai komplektuojamos, o pareigūnai turėtų reikiamą pasirengimą reaguoti į įvairias pilkosios zonos grėsmes.

Galutiniai tarnybų finansavimo dydžiai dar gali keistis, jei Seime bus ieškoma kompromisų.

Apie autorių

Kastikra.lt redakcijos autorius.

Taip pat skaitykite

Diskusija

Skaitytojų komentarai 0

Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.

Palikite komentarą

El. pašto adresas viešai nebus rodomas. Komentarą administratorius gali patikrinti prieš paskelbdamas.