Nuo 2027-ųjų keičiasi kojų venų operacijų tvarka: kas dar galės gydytis nemokamai?

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios atnaujinta dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka. Joje sugriežtinti kriterijai, pagal kuriuos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamos kojų venų operacijos.

Iki šiol valstybės kompensuojamas gydymas galėjo būti taikomas ir ankstesnėse ligos stadijose. Pagal naują tvarką dalis pacientų, norinčių operuotis, už procedūrą turės susimokėti patys.

Nemokamas gydymas – tik esant pažengusiai ligai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pokyčiais siekiama aiškiau apibrėžti, kada chirurginis gydymas yra mediciniškai pagrįstas. Ministerijos teigimu, kriterijus pasiūlė Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija, o jie buvo nustatyti įvertinus skirtingų specialistų pastabas ir pasiūlymus.

Sprendžiant dėl operacijos turės būti remiamasi objektyviais klinikiniais duomenimis, ultragarso tyrimų rezultatais, ligos stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją ir tinkamai užpildytais medicinos dokumentais. Juose taip pat turės būti paciento būklę patvirtinančios nuotraukos.

PSDF apmokamas kojų venų chirurginis gydymas bus skiriamas tik tada, kai bus įvykdytos visos trys sąlygos:

• diagnozuota lėtinė venų liga su objektyviais odos pokyčiais ir komplikacijomis, atitinkančiomis C4–C6 stadiją pagal CEAP klasifikaciją;
• pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, trunkantis ilgiau nei 0,5 s., ir ši informacija įrašyta į medicinos dokumentus;
• prie dokumentų pridėtos nuotraukos, patvirtinančios C4–C6 stadijai būdingus pakitimus.

Jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, pacientams gali būti pasiūlytas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija. Norintieji operuotis tokiais atvejais už procedūrą turės mokėti savo lėšomis.

Gydytojai nesutaria dėl galimų pasekmių

SAM pripažino, kad rengiant tvarką specialistų pozicijos dėl chirurginių intervencijų ribų išsiskyrė. Po diskusijų nuspręsta vadovautis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymais.

Pokyčiai sulaukė kritikos. Kai kurie gydytojai įspėjo, kad dėl griežtesnių kriterijų ligos gali būti labiau užleistos ir ateityje daugėti komplikacijų.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas abejojo sprendimu nekompensuoti gydymo ankstesnėse ligos stadijose. Jo teigimu, negydoma liga gali progresuoti, todėl kyla klausimas, ar pacientai, neturintys pinigų, nepraras galimybės laiku gauti procedūrą.

Jis taip pat teigė, kad dėl tokios tvarkos visuomenėje gali daugėti nepasitenkinimo, ir palygino ją su akių vokų operacijomis, kurios, Valstybinės ligonių kasos vertinimu, finansams didelės įtakos neturi.

Suabejota pateikiamais argumentais

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė taip pat suabejojo, ar naujoji tvarka pagrįsta pakankamais argumentais. Ji kritikavo nuorodas į tai, kad Jungtinėje Karalystėje ir kitose užsienio valstybėse atliekama mažiau panašių operacijų.

Pasak jos, vien statistikos nepakanka, nes mažesnį operacijų skaičių gali lemti skirtinga diagnostika, specialistų trūkumas, finansavimo problemos ar kitoks klinikinis poreikis. Jos vertinimu, reikėtų išsamiai išsiaiškinti, kodėl pasirinktose šalyse procedūrų atliekama mažiau.

A. Gerliakienė sutiko, kad piktnaudžiavimo atvejų gali pasitaikyti, tačiau, jos nuomone, tokius atvejus reikėtų vertinti individualiai, o ne riboti gydymą visiems pacientams. Ji atkreipė dėmesį į tyrimus ir nuotraukas, kuriais galima pagrįsti operacijos būtinybę, ir teigė, kad prireikus Valstybinė ligonių kasa galėtų pasitelkti nepriklausomus specialistus.

Kraujagyslių chirurgas: ankstyvose stadijose galimas kitas gydymas

Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis aiškino, kad pakeitimais siekiama kompensuoti operacijas tada, kai yra aiškiai dokumentuoti ligos požymiai – odos pokyčiai ir ultragarso tyrimu nustatytas venų vožtuvų nesandarumas.

Jo teigimu, venų varikozė gali būti gydoma chirurginiu būdu ir ankstesnėse stadijose, tačiau tuomet dažniau vertinami subjektyvūs simptomai. Ankstyvos ligos stadijos neretai būna susijusios su kosmetiniais aspektais, o simptomai gali būti nestiprūs ir sunkiau objektyviai įvertinami. Daliai pacientų tokiu atveju gali būti taikomas konservatyvus gydymas bei keičiami gyvenimo įpročiai.

M. Laukaičio vertinimu, pacientams, kurių liga pažengusi, gydymo galimybės dėl naujos tvarkos neturėtų pablogėti, o kai kuriais atvejais jos gali pagerėti dėl trumpesnių eilių. Tuo metu ankstyvesnės stadijos ligą turintiems pacientams operacija nebebus kompensuojama, todėl už ją reikės mokėti patiems.

Venų operacijos gydymo įstaigoms yra pelningos

Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį klausimo aspektą. Kojų venų varikozės operacijos yra pelningos tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms, kurios gali sudaryti sutartis su Valstybine ligonių kasa. Todėl, įsigaliojus pakeitimams, jų pajamos iš šių procedūrų gali mažėti.

M. Laukaičio teigimu, kai kur tokios operacijos sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl dėl tvarkos kyla pasipriešinimas. Jis taip pat atmetė teiginius, kad pakeitimai savaime nukreips pacientus į privatų sektorių, nes nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose.

Jo teigimu, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turi būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis, o pacientų sveikatai dėl to žala neturėtų būti padaryta.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, o JAV – apie 300 operacijų.

Pernai Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkst. kojų venų operacijų, o 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.