Slyvos auga, bet vaisių nėra: tikroji priežastis gali slypėti ne sode, o veislėje

Daugelis sodininkų tikisi savo sklype užsiauginti sultingų ir gardžių slyvų. Lietuvoje gerai auga vadinamosios senovinės vengrinės slyvos, kurių vaisių neretai galima įsigyti ir iš sodininkų mėgėjų. Tačiau su dalimi veislinių slyvų viskas kitaip: medžiai sparčiai auga, leidžia daug ūglių, bet vaisių tenka laukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.

Kas lemia tokį rezultatą ir ką daryti, jei slyva ilgą laiką nedera, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo sodininkystės specialistas ir selekcininkas Adomas Ryliškis.

Ne kiekvieną kartą kalta kryžmadulka

Viena dažniausiai minimų priežasčių, kodėl slyvos nesubrandina vaisių, – nepakankamas apdulkinimas. Vis dėlto ši versija tinka ne visais atvejais.

A. Ryliškis apžiūrėjo sodą, kuriame augo penkios skirtingų veislių slyvos, tačiau nė viena nedėjo vaisių. Pasak specialisto, šiuo atveju kryžmadulkos problemą galima atmesti, nes skirtingos veislės praktiškai gali viena kitą apdulkinti.

Apie nepakankamą kryžminį apdulkinimą būtų galima svarstyti tada, jei sode augtų tik vienas medis. Tuomet jam galėtų reikėti antros slyvos, kurios žydėjimo laikas sutaptų.

Specialistas taip pat nemano, kad dėl derliaus trūkumo kaltos pavasarinės šalnos. Ant vieno iš medžių buvo matyti slyvų, todėl žiedai nebuvo visiškai nušalę. Be to, medžio ūgliai buvo sveiki ir tinkamai išaugę.

Kai kurioms slyvoms pirmiausia reikia užaugti

Vaisių nebuvimą gali lemti ir konkrečios veislės augumas. A. Ryliškis teigė, kad kai kurios vengrinės slyvos natūraliai užauga labai didelės, todėl gausiau derėti pradeda tik pasiekusios tam tikrą dydį.

Skirtingos slyvos gali būti nevienodo aukščio, tačiau kai kurios vengrinės veislės, nepaisant pastangų jas formuoti, užauga iki 5–6 metrų. Kol medis nepasiekia jam būdingo dydžio, jis gali beveik nesubrandinti derliaus.

Apie tai, koks bus būsimas medis, dažnai galima spręsti iš jo ūglių. Jei jie per sezoną ištįsta net po porą metrų, tai rodo, kad slyva yra itin augi. Tokiu atveju vaisių gali tekti laukti tol, kol medis visiškai subręs.

Europoje tinkanti veislė Lietuvoje gali nuvilti

Dar viena priežastis, kodėl slyvos Lietuvoje nedera, – netinkamai pasirinkta veislė. Ne visos kitose Europos šalyse populiarios slyvos pritaikytos mūsų klimatui.

A. Ryliškis pabrėžė, kad vengrinių slyvų selekcija vykdoma ne tik Vengrijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse. Kai kuriose iš jų žiemos nėra tokios atšiaurios ir jose nepasitaiko Lietuvai būdingų kritinių šalčių.

Kaip pavyzdį selekcininkas nurodė gerai žinomą „Stanley“ veislę. Ji rinkoje yra jau daugelį metų, jos vaisiai skanūs, tačiau Lietuvos sąlygomis derlius dažnai būna labai menkas. Pasak specialisto, kartais per ketverius ar penkerius metus galima paragauti vos trijų ar keturių slyvų, todėl ši veislė liaudiškai vadinama tingine.

Tai, kad veislė gausiai dera Prancūzijoje, dar negarantuoja tokio pat rezultato Lietuvos sode. Mūsų sąlygomis ypač svarbu rinktis klimatui tinkamus augalus.

Apie veislės tinkamumą gali išduoti jos kilmė

Renkantis vaismedžius, selekcininkas pataria atkreipti dėmesį į tai, kokiose šalyse konkreti veislė auga ir dera. Jo teigimu, jei slyvos sėkmingai auginamos Estijoje, Suomijoje, Švedijoje ar Norvegijoje, tikėtina, kad Lietuvoje jos jausis dar geriau.

Tuo metu tai, kas puikiai dera Prancūzijoje, Lietuvos sąlygomis gali augti prastai. Šių metų žiema, anot A. Ryliškio, dar kartą parodė, kad atsparumas šalčiui yra vienas svarbiausių kriterijų.

Lietuviškos veislės taip pat kartais apšąla, tačiau tokie atvejai būna reti. Tuo metu Lietuvos klimatui netinkamos europinės veislės gali nukentėti kas antrus ar trečius metus. Selekcininkas palygino, kad viena lietuviška veislė šiemet smarkiai nukentėjo pirmą kartą per 40 metų, o dalis skanių europinių veislių nuolat šąla kas antrą ar trečią žiemą.

Čačano grupės slyvoms reikia specifinių dulkininkų

Derliaus problemų gali kilti ir auginant Čačano, arba Čačanska, grupės slyvas. Jos Lietuvoje gali augti neblogai, tačiau yra itin reiklios dulkininkams ir dažniausiai auginamos pramoniniu būdu.

Šiai grupei priklausančių trijų slyvų žydėjimo laikas nesutampa, todėl jos negali tinkamai viena kitos apdulkinti. Be to, kiekvienai iš jų gali reikėti atskiro dulkininko.

Ne visada Lietuvoje auga tinkami dulkinantys augalai, o kai kurie iš jų patys gali būti nepritaikyti mūsų klimatui. Didžiausi pramoniniai šių slyvų sodai įrengti šiltesniuose regionuose, kur parenkami dulkininkai, žydintys tuo pačiu metu.

Lietuvoje žydėjimas gali išsiskirti trimis ar keturiomis dienomis. To pakanka, kad apdulkinimas neįvyktų ir derlius būtų prarastas.

Jei priežiūra nepriekaištinga, verta įtarti veislę

Sodo šeimininkai pasakojo, kad žemė buvo kalkinama, vaismedžiai reguliariai laistomi, o nuo pavasario iki Joninių tręšiami tris kartus. Tokiu atveju, A. Ryliškio vertinimu, priežiūros klaidų ieškoti sudėtinga.

Jeigu augalas gauna pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės, yra apsaugotas nuo žvėrių bei nenušąla, o vaisių vis tiek nėra, problema greičiausiai slypi pačioje veislėje. Gali būti, kad ji tiesiog netinka Lietuvos sąlygoms.

Prieš sodinant slyvą svarbu įvertinti ne tik vaisių skonį ar dydį, bet ir veislės atsparumą bei tinkamumą mūsų klimatui. Nuo šio pasirinkimo dažnai priklauso, ar medis kasmet džiugins gausiu derliumi, ar sode liks tik gražiu, tačiau vaisių nebrandinančiu augalu.

Visą laidą galite peržiūrėti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Laida „Svajonių sodai“ per TV3 televiziją rodoma sekmadieniais 11 valandą.