Kauno dviejų moterų nužudymo byla: psichologas įvardijo, kas gali stumti žmones į žiaurumą

Baigus ikiteisminį tyrimą dėl dviejų moterų nužudymo Kaune ir paaiškėjus, kad vienas nusikaltimas galėjo būti įvykdytas itin žiauriai, vėl keliamas klausimas, kas lemia tokį smurtą ir ar panašių tragedijų galima išvengti.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas nurodė, kad tyrimas užtruko dėl jo specifikos. Per tą laiką atlikta daug proceso veiksmų, ekspertizių ir objektų tyrimų.

Apie galimas žiauraus elgesio priežastis anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas. Jo teigimu, didėjantį žiaurių nusikaltimų skaičių reikėtų vertinti ne tik per agresijos, bet ir per empatijos stokos prizmę.

Nuotolinis bendravimas gali silpninti empatiją

Specialistas teigė, kad tiek vaikai, tiek suaugusieji gali vis mažiau įsijausti į kitų žmonių išgyvenimus, nes bendravimas persikelia į virtualią erdvę. Tam, jo vertinimu, reikšmingos įtakos turėjo ir pandemija.

E. Šidlausko aiškinimu, virtualaus bendravimo kultūra gali skatinti agresyvumą, egocentriškumą ir neadekvatų elgesį santykiuose. Įprotis bendrauti nuotoliniu būdu persikelia ir į realų gyvenimą, o žmonėms tampa sunkiau įsiklausyti bei palaikyti gyvą ryšį.

Psichologas taip pat pastebėjo, kad virtualioje aplinkoje kiti žmonės neretai suskirstomi į dvi grupes: tuos, kurie pritaria asmens normoms ir vertybėms, bei tuos, kurie joms nepritaria. Pastarieji gali sukelti pyktį ir agresiją.

Virtualioje erdvėje lengviau pasislėpti po „kauke“

Gyvai bendraudami žmonės mato vieni kitų emocijas, o virtualiame pasaulyje gali pasirinkti, kaip save pateikti, pavyzdžiui, net nuspręsti, ar sakinio pabaigoje dėti jaustuką.

Anot E. Šidlausko, tokia komunikacija atpratina nuo įsiklausymo ir suvokimo, kad šalia yra kitas žmogus su savo požiūriu bei poreikiais. Virtualioje erdvėje nepatikusį asmenį galima tiesiog išjungti, o prireikus susikurti kitą tapatybę.

Ypač paaugliams svarbioje virtualioje aplinkoje žmonės gali elgtis taip, tarsi dėvėtų kaukes. Pasak specialisto, tai sudaro sąlygas mažiau save kontroliuoti, išlaisvinti žemesniuosius instinktus ir veikti impulsyviai.

Psichologas pasakojo iš pacientų girdėjęs mintį, kad egzistuoja tik jie patys ir viskas turi suktis aplink juos. Jo vertinimu, tai atspindi dalį dabartinių empatijos problemų.

Kitas žmogus tampa nebe asmeniu, o funkcija

E. Šidlausko teigimu, empatijos trūkumas gali lemti tai, kad žmonės vieni kitus ima vertinti kaip objektus. Tada sunkiau suprasti kito skausmą, jausmus ir reakcijas.

Specialistas tai siejo su vartotojišku požiūriu, kai aplinka suvokiama kaip išteklius asmeniniams poreikiams tenkinti. Kitas žmogus tokiu atveju gali būti matomas tik kaip paslaugos teikėjas ar pramogos šaltinis, o ne gyva asmenybė.

Praradus emocinį ryšį, su kitu imama elgtis tarsi su daiktu – jį galima sugadinti ar išmesti. Psichologo teigimu, panašus požiūris kartais perkeltas ir į santykius su silpnesniais, mažumomis ar kitokiais žmonėmis.

Empatiją galima ugdyti

Psichologas pabrėžė, kad empatija nėra nekintantis gebėjimas – ją galima lavinti. Net sunkius nusikaltimus įvykdę žmonės gali šį gebėjimą gerinti, o paaugliai, jo teigimu, pokyčiams yra dar imlesni.

Vienu iš būdų E. Šidlauskas įvardijo vaizduotės pratimus: skaityti aukų istorijas, bandyti įsijausti į jų padėtį ir įsivaizduoti save jų vietoje. Tyrimai, anot jo, rodo tokių metodų veiksmingumą.

Vis dėlto paskatinti visą visuomenę atlikti tokius pratimus būtų sudėtinga. Specialistas siūlė sąmoningai daugiau laiko skirti gyvam bendravimui, o tėvams – skatinti vaikus bendrauti ne tik virtualiai. Jo vertinimu, tai galima laikyti investicija į save.

Vakaruose, pasak E. Šidlausko, jau pasitaiko atvejų, kai psichiatrai rekomenduoja ne vaistus, o chorą ar kitą bendruomeninę veiklą. Tai esą tampa vis įprastesniu būdu padėti žmonėms, kuriems trūksta gyvo ryšio.

Tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo baigtas

Teisėsaugos duomenimis, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų įtarti, kad B. Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu-pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį. Nuo patirtų sužalojimų ji mirė. Vėliau mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris.

Prokuratūra pranešė, kad vienos nusikalstamos veikos kvalifikacija nepasikeitė, o dėl kitos veikos įtarimai perkvalifikuoti į žmogaus nužudymą kankinant arba kitaip itin žiauriai.

Už kito žmogaus nužudymą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai gali būti skiriama nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teismas B. Mikutavičiui suėmimą pratęsė trims mėnesiams. Jis suimtas nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos.