Pensinis amžius gali šokti iki 70 metų: Suomijos planas sukėlė audringą reakciją ir Lietuvoje

Europoje vis garsiau kalbama apie būtinybę keisti pensijų sistemas. Valstybių skolas didina senstanti visuomenė, todėl svarstomi ir drastiški sprendimai – pensinį amžių ilginti iki 70 metų ar dar daugiau.

Suomijoje jau siūloma minimalią senatvės pensijos ribą palaipsniui pakelti iki 70 metų. Ateityje ji galėtų būti susieta ir su gyventojų gyvenimo trukme: ilgėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, būtų vėlinamas ir išėjimas į pensiją.

Kadangi Lietuvos visuomenė taip pat sparčiai sensta, kyla klausimas, ar panašūs pokyčiai ateityje nepalies ir mūsų šalies.

Suomijoje siūloma pensinį amžių kelti kas pusmetį

Suomijos finansų ministerija pasiūlė minimalų pensinį amžių padidinti iki 70 metų. Šis siūlymas įtrauktas į planą, kuriuo per kitą parlamento kadenciją siekiama viešuosius finansus sustiprinti 8–11 mlrd. eurų.

Pagal ministerijos modelį kiekvienai vėlesnei amžiaus grupei pensijos riba būtų didinama po šešis mėnesius, kol pasiektų 70 metų. Vėliau pensinis amžius būtų koreguojamas atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius.

Ministerijos pareigūnai skaičiuoja, kad tokia reforma galėtų padidinti užimtų žmonių skaičių 50–120 tūkst.

Tačiau pasiūlymas iškart sulaukė profesinių sąjungų pasipriešinimo. Profesinių sąjungų konfederacijos STTK pirmininkė Else-Mai Kirvesniemi teigė, kad pensijų sistema neturėtų būti naudojama kaip priemonė valstybės skolai mažinti. Jos pareiškime, kurį cituoja STTK, nurodoma, kad Suomijos pensijų sistema yra gerai valdoma ir tvari, todėl jos keisti nereikėtų.

Konfederacija priminė, kad faktinis išėjimo į pensiją amžius Suomijoje jau siekia 63,2 metų, o šalyje yra beveik 330 tūkst. bedarbių. E. M. Kirvesniemi nuomone, norint paskatinti žmones dirbti ilgiau, pirmiausia būtina užtikrinti darbo vietas, galimybes mokytis, tinkamą darbo krūvį ir darbuotojų gerovę.

Ji taip pat pabrėžė, kad įstatymu nustatytos pensinio amžiaus ribos didinimas nesukurtų greito finansinio efekto valstybei, o didelė dalis tokio sprendimo pasekmių tektų jaunesnėms kartoms.

R. Žemaitaitis prabilo apie riaušes

Į Suomijos planus sureagavo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Jo vertinimu, tokie pasiūlymai Suomijoje galėtų sukelti riaušes. Politikas teigė laukiantis tokios reakcijos ir susiejo ją su, jo žodžiais, „Napoleonų politikų“ sprendimais kariauti bei leisti tautos pinigus.

R. Žemaitaitis taip pat sakė matantis panašių problemų Lietuvoje. Jis kritikavo socialdemokratus, esą šie negalvoja apie ateitį, o šalį gali dar labiau įklampinti į skolas, padidindami jas 5 proc. Politikas šią situaciją palygino su G. Kirkilo valdymo laikotarpiu ir vėliau vykdyta naktine mokesčių reforma.

Ekspertė: pensinio amžiaus didinimas gali tapti neišvengiamas

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė mano, kad nepakeitus valstybės politikos krypties ateityje Lietuvai gali būti sunku išvengti pensinio amžiaus didinimo.

Pasak jos, šalyje mažėja dirbančiųjų, gimstamumo padėtis yra labai prasta ir toliau blogėja. Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos migracijos situacija, jei ne plataus masto karas Ukrainoje, būtų dar sudėtingesnė.

Jos vertinimu, ekonominiu požiūriu pensinio amžiaus didinimas ateityje gali likti vienu iš nedaugelio būdų spręsti mažėjančio darbuotojų skaičiaus problemą. Tam įtakos turi ir Lietuvos produktyvumas, kuris atsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių valstybių. Kol produktyvumas nepakankamai didinamas, žmonėms tenka dirbti daugiau, kad uždirbtų tą pačią sumą, todėl būtina telkti dėmesį į našumo augimą.

Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė mano, kad Lietuva kol kas nėra pasiruošusi tokiai reformai. Žinių radijui ji sakė, kad maždaug 50 metų žmonės neretai jau būna praradę sveikatą ir nebegali dirbti įprasto darbo, todėl turi ieškoti lengvesnės veiklos. Be to, vyresni nei 55 metų žmonės susiduria su diskriminacija – darbdaviai dažnai renkasi jaunesnius darbuotojus.

Kol šios problemos neišspręstos, ministrė nemato galimybės ilginti pensinį amžių. Jos teigimu, pirmiausia būtina sudaryti sąlygas žmonėms išlikti darbo rinkoje iki 65 metų, o vėliau išeiti į užtarnautą poilsį.

I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuva dažnai lygiuojasi į Šiaurės Europos ir kitas pažangias valstybes, kuriose žmonės dėl geresnės sveikatos bei darbo sąlygų gali dirbti iki 67 ar 70 metų ir patys nuspręsti, kada pasitraukti iš darbo. Tačiau Lietuvos situacija, jos vertinimu, kol kas kitokia.

Vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti sunku jau dabar

„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pensinio amžiaus ilginimą apibūdino kaip techninį sprendimą, kuriuo matematiškai siekiama sukurti tvaresnę sistemą, darant prielaidą, kad ilgiau dirbti galintys žmonės iš tiesų išliks darbo rinkoje.

Tačiau, pasak jos, darbo rinką keičia ir kiti svarbūs veiksniai. Ilgėjant gyvenimo trukmei bei gerėjant vyresnių žmonių sveikatai ir darbingumui, ilgesnis darbas gali būti natūralus pasirinkimas. Kita vertus, ne visose Europos šalyse vyresni žmonės sėkmingai įsidarbina, mokosi visą gyvenimą ar gali nuosekliai siekti ilgalaikės karjeros. Taip pat ne visur veikia veiksmingos kvalifikacijos tobulinimo ir profesijos keitimo sistemos.

Todėl vien pensinio amžiaus didinimas nėra universalus sprendimas. Darbo rinkos poreikius atitikti, įsidarbinti ar išsaugoti turimą vietą gali būti vis sunkiau. Lietuvoje tai esą jau matyti po ankstesnio pensinio amžiaus vėlinimo: vyresniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko nedaug, buvo sunku susirasti darbą, todėl teko keisti ir pritaikyti nedarbo išmokų tvarką.

Senėjančiai visuomenei reikės ne vien pensijų reformos

I. Genytė-Pikčienė teigė, kad prie visuomenės senėjimo būtina prisitaikyti pasitelkiant kompleksines priemones: švietimą, perkvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą ir pačių žmonių pastangas išlikti darbo rinkoje.

Ne mažiau svarbus, jos vertinimu, yra pensijų sistemos atsparumas ir asmeninės gyventojų santaupos bei kitas senatvei sukauptas turtas. Blogėjant dirbančiųjų ir senjorų santykiui, didesnį atsparumą turi daugiapakopės sistemos, kuriose pensiją lemia ne tik einamosios įmokos ir išmokos, bet ir per darbingą gyvenimo laikotarpį sukauptas asmens turtas.

Ekonomistė taip pat išskyrė gimstamumą skatinančią ir atsakingai valdomą migracijos politiką. Anot jos, žmonėms svarbu visą gyvenimą mokytis, rūpintis sveikata ir kaupti finansines atsargas ar turtą – tai padėtų lengviau atlaikyti ilgalaikius demografinius pokyčius ir suteiktų daugiau pasirinkimo ateityje.

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė neatmeta, kad Lietuvos valdžia prie pensinio amžiaus ilginimo klausimo ateityje dar ne kartą sugrįš.