KGB bendradarbių pavardės gali sukelti „politinį cunamį“: Veryga ragina nebevilkinti sprendimo

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vėl svarstant buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga teigia, kad visuomenė turi teisę žinoti, o sprendimo priėmimas neturėtų būti atidėliojamas.

Trečiadienį „Žinių radijui“ jis sakė abejojantis, ar šįkart pavyks pasiekti rezultatą, nes Seime, jo vertinimu, vis atsiranda dauguma, nepritariančių tokiam sprendimui dėl jam sunkiai suprantamų priežasčių. A. Verygos teigimu, tai reiškia, kad iki šiol nepatenkintas visuomenės lūkestis.

Politikas svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl vengiama viešinti buvusių KGB bendradarbių duomenis, gali būti baimė dėl galimų politinių pasekmių. Pasak jo, paviešintos pavardės galėtų sukelti didelį politinį rezonansą, todėl šio klausimo esą nenorima išspręsti iki galo.

A. Veryga pabrėžė, kad buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimas sprendžiamas jau daugiau kaip 30 metų. Jo teigimu, už terminų pratęsimą turėtų atsakyti tie asmenys, kurie tokius sprendimus priėmė.

LVŽS pirmininkas taip pat akcentavo visuomenės teisę žinoti, ypač todėl, kad valstybė vykdo tuo metu prisiimtus įsipareigojimus. Jo vertinimu, vėliau nusprendus pratęsti nustatytus terminus, atsakomybė turėtų tekti tai padariusiems asmenims.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtų įstatymo pataisų svarstymą. Jomis siūloma nuo 2028 metų sausio 1 dienos išslaptinti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo duomenis.

Pataisomis taip pat numatoma panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, siūlomi pakeitimai galėtų paveikti apie 400 darbingo amžiaus žmonių. Paviešinus informaciją, jiems galėtų kilti grėsmė.

Pernai gruodį pataisoms po pateikimo pritarė 51 Seimo narys, vienas balsavo prieš, o du susilaikė. Projektą įvertinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti.