Nuo lapkričio 1-osios keičiasi sveikatos taisyklės: pacientų laukia trumpesnės eilės ir naujos paslaugos

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios platus sveikatos apsaugos srities pakeitimų paketas. Jis palies pacientus ir jų artimuosius: atsiras daugiau nuotolinių paslaugų, kai kuriais atvejais bus galima greičiau patekti pas gydytojus, keisis mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimas, o vaikams bus geriau prieinamos ortodontinės paslaugos.

Apžvelgiame svarbiausius pokyčius.

Mokinio sveikatos pažymėjimas kai kuriais atvejais galios trumpiau

Nuo lapkričio 1 d. išduodamų Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo laikas priklausys ir nuo vaiko dantų būklės.

Jeigu profilaktinės patikros metu bus nustatyta, kad vaiko dantys sveiki, pažymėjimas, kaip ir anksčiau, galios vienerius metus. Tačiau nustačius ėduonies pažeidimų, kuriuos būtina gydyti, pažymėjimas galios šešis mėnesius nuo jo užpildymo dienos.

Tokiu pakeitimu siekiama paskatinti dažniau tikrinti ir gydyti vaikų dantis. Iki lapkričio 1 d. išduoti pažymėjimai galios pagal ankstesnę tvarką – vienerius metus nuo išdavimo.

Pernai gydymo įstaigose vaikams suteikta daugiau kaip 400 tūkst. burnos sveikatos profilaktikos paslaugų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam skirta 2,6 mln. eurų.

Kai kuriais atvejais pas akių gydytoją reikės patekti per 14 dienų

Pacientai, gavę siuntimą, skubos tvarka pas akių ligų gydytoją galės būti registruojami, kai pakartotinai per tą patį vizitą nustatomas smarkiai padidėjęs akispūdis – 30–39 mmHg.

14 dienų terminas taip pat bus taikomas, kai staiga atsiranda regos iškraipymas, pablogėja regėjimas, pradeda dvejintis akyse, išryškėja žvairumas arba pasireiškia ūmus infekcinis akių vokų ir junginės uždegimas, nereaguojantis į optimalų gydymą.

Vaikams skubi konsultacija turės būti suteikta nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą ar plaukiojančius akių judesius. Per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo taip pat turės būti atlikta pirminė neišnešiotų naujagimių retinopatijos patikra, kai jų gestacinis amžius yra 32 savaitės ar mažiau ir (arba) svoris gimstant nesiekė 1500 g, o koreguotas amžius – iki 44 savaičių.

Tokiu pačiu terminu pacientas turės patekti pas akių ligų gydytoją, jei bus įtariamos pooperacinės komplikacijos.

Skubiosios pagalbos skyriuose dalį pacientų galės aptarnauti slaugytojai

Pokyčiais siekiama mažinti eiles Skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose. Lengvesnės būklės pacientus juose galės savarankiškai įvertinti ir reikiamą pagalbą suteikti SMP specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojai, neviršydami savo profesinės kompetencijos.

Tikimasi, kad pacientai atsakymus ir pagalbą gaus greičiau, o gydytojai galės daugiau dėmesio skirti sudėtingiems bei gyvybei pavojingiems atvejams. Už išplėstinės praktikos slaugytojų darbą bus mokama iš PSDF biudžeto.

Taip pat patikslinta paslaugų apmokėjimo tvarka, kai neatliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai, pakoreguota SMP kabineto sąvoka. Jame paslaugas bus galima teikti pagal medicinos gydytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo kompetenciją.

Lietuvoje stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikia 99 įstaigos, iš jų 54 turi SMP skyrius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2025 m. juose užregistruoti 624 905 pacientų apsilankymai ir suteikta 1 420 565 paslaugų. Beveik penktadalis pacientų buvo hospitalizuoti, kiti išleisti gydytis ambulatoriškai arba pervežti į kitas įstaigas.

Vaikų ortodontiniam gydymui skiriamas papildomas finansavimas

Sveikatos apsaugos ministerija patikslino vaikams teikiamų ortodontinių paslaugų organizavimo ir apmokėjimo iš PSDF tvarką. Joje aiškiau apibrėžta, kokias paslaugas gali teikti gydytojai odontologai ir gydytojai ortodontai, taip pat numatytas papildomas finansavimas.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis nurodė, kad nauja tvarka aiškiau paskirstys paslaugas, leis įstaigoms planuoti darbą ir suteiks šeimoms daugiau galimybių pagalbą gauti greičiau.

Iki šiol reikiamą kvalifikaciją turintys gydytojai odontologai galėjo diagnozuoti ir gydyti dalį vaikų sąkandžio anomalijų išimamais ortodontiniais aparatais bei naudoti profilaktinius aparatus. Tačiau paslaugų finansavimas ir reikalavimai nebuvo pakankamai aiškiai reglamentuoti.

Tikimasi, kad ankstesnis sąkandžio sutrikimų koregavimas padės išvengti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo ateityje.

Pirminio lygio odontologinės priežiūros įstaigoms, turinčioms sutartį su Valstybine ligonių kasa, pakeitimai bus taikomi nuo šių metų lapkričio 1 d., o antrinio lygio paslaugas teikiančioms įstaigoms – nuo 2027 m. balandžio 1 d.

Pirminiam lygiui nustatytas pereinamasis laikotarpis. Iki 2030 m. sausio 1 d. sąkandžio anomalijų gydymą išimamais aparatais privalės teikti tos įstaigos, kuriose dirba reikiamą pasirengimą turintys odontologai. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šią paslaugą turės užtikrinti visos pirminės odontologinės priežiūros įstaigos.

Akių dugno tyrimai daliai pacientų bus atliekami nuotoliniu būdu

Nuo lapkričio 1 d. dalis oftalmologinių paslaugų galės būti teikiama nuotoliniu būdu, perduodant akių dugno vaizdus ir pasitelkiant gydytojų oftalmologų nuotolines konsultacijas.

Pirmiausia teleoftalmologija bus skirta cukriniu diabetu sergantiems suaugusiesiems, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos.

Pacientas tyrimą galės atlikti arčiau namų – šeimos gydytojo kabinete. Gydytojas nufotografuos akies dugną ir vaizdą perduos oftalmologui įvertinti. Laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą, turėtų sumažėti komplikacijų, taip pat regėjimo netekimo, rizika.

SAM duomenimis, 2024 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau oftalmologo konsultaciją gavo tik trečdalis jų. Nors akių patikra diabetu sergantiems pacientams rekomenduojama bent kartą per metus, dalis jų nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nesukelti simptomų.

Tyrimai rodo, kad diabetinės retinopatijos rizikai įvertinti teleoftalmologija yra tokia pat veiksminga kaip tiesioginė oftalmologo konsultacija. Paslauga ypač turėtų būti naudinga regionuose gyvenantiems žmonėms, nes sumažins kelionių poreikį.

Konsultacijos bus vykdomos centralizuotai per E. sveikatos sistemą. Prie elektroninio siuntimo bus pridedami tam skirti standartizuoti skaitmeniniai klausimynai.

Nustatyta, kaip dažnai turi būti stebimi artritu sergantys vaikai

Pirmą kartą reglamentuotos bendros vaikų, sergančių jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, stebėjimo sąlygos, ligų sąrašas ir patikrų periodiškumas.

Jeigu liga vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui skiriami ligą modifikuojantys vaistai, vaikų reumatologas turės jį apžiūrėti kas 3–6 mėnesius. Kai liga mažai aktyvi ir tokie vaistai neskiriami, patikros bus rengiamos kas 6–12 mėnesių.

Jaunatviniu artritu sergančius vaikus tokiais pačiais intervalais turės stebėti ir oftalmologas. Vaikams, sergantiems iridociklitu – akies rainelės ir krumplyno uždegimu, – oftalmologo patikra bus atliekama kas 3–6 mėnesius.

Patikslintos dantų protezavimo išlaidų kompensavimo taisyklės

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios nauja dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka. Ja siekiama aiškiau apibrėžti sąlygas ir sumažinti skirtingo taisyklių interpretavimo galimybę.

Patikslinti procedūrų išlaidų kompensavimo reikalavimai, vaikams taikomi kriterijai ir išimtys, taip pat atvejai, kai būtina gydytojų konsiliumo išvada. Aiškiau aprašyta dantų protezavimo plano sudarymo, procedūrų apskaitos ir registravimo Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje tvarka. Atsisakoma nebeaktualių pranešimų formų.

PSDF lėšomis kompensuojamas paslaugas gali gauti senatvės pensijos amžių sulaukę žmonės, vaikai iki 18 metų, žmonės su negalia ir pacientai, gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinės ligos.

Keičiasi pažangiosios terapijos vaistų gamybos reikalavimai

Nuo lapkričio 1 d. bus atnaujinti pažangiosios terapijos vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimai ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarka. Pakeitimais siekiama gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.

Taip sudaromos palankesnės sąlygos gaminti konkrečiam pacientui pritaikytus vaistus ir gydytojui parinkti tinkamiausią gydymą.

Pagal ligoninės išimtį gaminami pažangiosios terapijos preparatai ruošiami neįprastu būdu – taikant modifikuotus gamybos metodus arba kitokį gamybos dažnumą nei įprastai pramonėje. Jie priskiriami personalizuotai medicinai, nes parenkami pagal konkretaus paciento savybes ir klinikinę būklę tais atvejais, kai registruoti vaistai nėra veiksmingi arba nepasiekiami.

Nustatyti aiškesni, su ES reikalavimais suderinti gamybos standartai: šie vaistai turės būti gaminami laikantis specialiųjų geros gamybos praktikos reikalavimų.

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turės patvirtinti kiekvieno preparato kokybės dokumentų rinkinį, užtikrinti vaistų atsekamumą, farmakologinį budrumą ir jų veiksmingumo stebėseną.