Jaučia Rusijos alsavimą: šalis neturi kariuomenės, o pavojus artėja.
Islandija neturi reguliariosios kariuomenės, tačiau vis stipriau jaučia iš Rusijos kylančią grėsmę. Strategiškai itin svarbioje Šiaurės Atlanto vietoje esanti valstybė savo saugumą patikėjo sąjungininkams ir NATO. Ekspertai įspėja: kilus konfliktui Arktyje ar Šiaurės Atlante, ši sala gali atsidurti pačiame karinių veiksmų centre.
Šalis be kariuomenės: kas ją gina?
Nors Islandija neturi reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų, jos saugumu rūpinasi kelios institucijos:
Pakrančių apsaugos tarnyba – atsakinga už pakrantės apsaugą, žvalgybą ir netoli salos esančių jūrų kelių stebėjimą.
Užsienio reikalų ministerijos direktoratas – specialus ministerijos padalinys, atsakingas už gynybos klausimus. Jame dirba apie 30 žmonių.
Policija ir jos specialusis padalinys – užtikrina šalies vidaus saugumą.
Vis dėlto pagrindinė Islandijos gynybos atrama yra NATO ir Jungtinės Valstijos. Šios šalys gali greitai permesti pajėgas į salą, o Keflaviko bazė išlieka svarbiu Aljanso veiklos centru. NATO taip pat vykdo Islandijos oro erdvės stebėjimo misiją, kurios metu rotacijos principu budi JAV, Norvegijos, Čekijos ir kitų sąjungininkių naikintuvai.
Kodėl ši sala tokia svarbi Rusijai?
Didžiausia Islandijos strateginė vertė susijusi su jos geografine padėtimi. Ji yra vadinamojoje GIUK spragoje – strateginėje Atlanto vandenyno zonoje tarp Grenlandijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos.
Tai itin svarbus maršrutas Rusijos povandeniniams laivams, iš Šiaurės Atlanto judantiems į platesnius vandenyno vandenis. Dėl šios priežasties Islandija planuoja stiprinti ne sausumos kariuomenę, o:
- Jūros ir oro stebėjimo sistemas;
- Povandeninės erdvės žvalgybos pajėgumus;
- Kritinės infrastruktūros apsaugą.
Islandijos ministrė pirmininkė Kristrún Frostadóttir yra užsiminusi, kad reguliariosios kariuomenės šalis greičiausiai nesukurs net per savo gyvenimą.
Ji jau atsidūrė Rusijos stebėjimo centre
Eksperto teigimu, Islandijos valdžia pagrindine karine grėsme regione laiko Rusiją. Didžiausią susirūpinimą kelia jos Šiaurės laivynas, turintis didelį karinį potencialą ir didžiąją dalį Rusijos atominių povandeninių laivų, skirtų operacijoms Arktyje.
Laivybos stebėjimas: birželį Islandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje buvo pastebėtas Rusijos žvalgybinis laivas. Rusijos kariniai laivai šiuo maršrutu plaukia reguliariai.
Infrastruktūros apsauga: ypatingas dėmesys skiriamas povandeniniams kabeliams ir kitai kritinei infrastruktūrai. Tačiau pati Islandija neturi nei povandeninių laivų, nei specializuotų laivų, galinčių savarankiškai apsaugoti šiuos objektus.
Papildomų iššūkių kelia ir Kinija, stiprinanti savo interesus Arktyje bei bendradarbiavimą su Rusija. Pekinas kol kas nelaikomas tiesiogine karine grėsme, tačiau jo ambicijos regione vertinamos kaip geopolitinis iššūkis.
Pagrindinė Islandijos problema: ji yra strategiškai itin svarbioje vietoje, tačiau neturi savarankiškų karinių pajėgų, kuriomis galėtų užtikrinti visapusišką savo gynybą.





Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.