Sveikatos sistemoje laukia pokytis: ministras aiškina, kodėl pacientams eilės neturėtų ilgėti

Nuo 2027 metų planuojama keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirstymo tvarką – prioritetas būtų teikiamas valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad toks sprendimas būtinas stiprinant šalies pasirengimą įvairioms grėsmėms.

Gydymo įstaigų vadovai savo ruožtu tikina, kad dėl naujos tvarkos pacientų laukimo laikas neturėtų pailgėti. Pasak jų, ligoninės yra pasirengusios teikti daugiau paslaugų.

L. Kukuraitis aiškino, kad viešasis sektorius yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas, todėl turi gebėti užtikrinti paslaugų prieinamumą kasdien ir susidoroti su krizėmis. Tarp galimų grėsmių ministras minėjo klimato pokyčius, karo pavojų ir pandemijas.

Privatiems paslaugų teikėjams numatoma 34 mln. eurų mažiau

Pagal nuo 2027 metų įsigaliosiančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, Valstybinė ligonių kasa sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negalės užtikrinti kitos įstaigos.

Dalies gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų teigimu, toks finansavimo modelis gali lemti ilgesnes eiles. Jos ragina Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją sprendimą dar kartą įvertinti bei garantuoti, kad pacientai gydymą gautų laiku.

Ministras su tuo nesutinka. Jo teigimu, sveikatos apsaugai papildomai skiriamas pusė milijardo eurų sudarys sąlygas didinti paslaugų apimtį, todėl eilių ilgėjimo neturėtų būti.

L. Kukuraitis pabrėžė, kad papildomas finansavimas bus skirtas ir viešajam, ir privačiajam sektoriui. Srityse, kuriose laukimo problemos didžiausios, planuojama taikyti atskiras eilių mažinimo priemones. Šiuo metu šiuos sprendimus rengia darbo grupės, o juos pristatyti ketinama lapkričio antroje pusėje.

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Gyčio Bendoriaus duomenimis, kitąmet privačių gydymo įstaigų sutartims numatoma skirti apie 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos būtų nukreiptos į valstybines įstaigas. Šiemet privačių gydymo įstaigų paslaugoms prognozuojama išleisti 348 mln. eurų.

G. Bendorius teigė, kad aktyvaus stacionarinio gydymo ir ambulatorinių konsultacijų finansavimas privačiose įstaigose iš esmės nesikeis. Didesni pokyčiai numatomi ambulatorinės slaugos namuose, paliatyviojo gydymo ir brangiųjų tyrimų srityse, o kitose srityse pokytis turėtų siekti 4–6 procentus.

VLK vadovas aiškino, kad privačiame sektoriuje pagal sutartis paslaugų bus suteikta šiek tiek mažiau, o viešajame – šiek tiek daugiau. Kadangi viešosiose įstaigose atsiras tiek pat vietų, kiek jų sumažės privačiose, bendras eilių pokytis neturėtų būti juntamas.

L. Kukuraitis taip pat sakė, kad gydymo įstaigų sutartis su VLK siekiama pasirašyti jau sausį, o ne pavasarį. Taip įstaigos iš anksto žinotų, kokį paslaugų kiekį galės suteikti ir kiek už jį bus sumokėta, todėl paslaugas galėtų lanksčiau planuoti pagal pacientų poreikius.

Viešajame sektoriuje laukiama sugrįžtančių gydytojų

Ministro pozicijai, kad viešosios gydymo įstaigos galės išplėsti paslaugų apimtį, pritaria ir jų vadovai. Jie teigia matantys medikų susidomėjimą galimybe grįžti į viešąjį sektorių, o eilių augimo nesitiki.

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas mano, kad didesnis dėmesys viešajai sveikatos priežiūrai galėtų sustiprinti regionų ligonines ir paskatinti gydytojus jose dirbti.

Jis teigė, kad regionų problemos yra aštresnės nei didžiuosiuose miestuose, tačiau didesnis finansavimas suteikia galimybę viešosioms įstaigoms sustiprėti. G. Ramanauskas pabrėžė, kad privatus sektorius neišnyks, tačiau siekiama geresnės pusiausvyros tarp abiejų sektorių.

Anot jo, viešosios ligoninės teikia sudėtingiausias, daug investicijų ir infrastruktūros reikalaujančias paslaugas, įskaitant sunkių traumų ir kitų skubių būklių gydymą. Todėl regionų ligoninėms būtina sudaryti sąlygas šias funkcijas išlaikyti.

G. Ramanauskas pažymėjo, kad tokios paslaugos kaip traumų, lūžių, apendicito ar krūtinės bei pilvo operacijų gydymas daugiausia tenka viešajam sektoriui, todėl būtent jį būtina stiprinti.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga ir dabar suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta kvotose. Dalis šių paslaugų lieka neapmokėtos arba apmokamos tik iš dalies.

Pasak direktorės, papildomas finansavimas sumažintų įtampą tarp gydymo įstaigos ir pacientų bei leistų viešosioms įstaigoms efektyviau organizuoti darbą. Ji teigė, kad viešasis sektorius, šiuo metu suteikiantis paslaugų už maždaug 2 mlrd. eurų, gali papildomai suteikti paslaugų už 30 mln. eurų.

J. Kutkauskienė pabrėžė, kad didžiausias viešojo sektoriaus iššūkis yra darbuotojų trūkumas. Ji taip pat paragino į viešąsias įstaigas grįžti visus gydytojus, kurie profesinę patirtį įgijo šiame sektoriuje.

Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas taip pat sakė pastebintis gydytojų norą grįžti į viešąjį sektorių. Jo vadovaujama įstaiga jau dabar sėkmingai ieško papildomų specialistų.

Viešąsias įstaigas vadina sveikatos sistemos pagrindu

Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas, vertindamas numatomus pokyčius, teigė, kad privataus sektoriaus plėtra neišsprendė pagrindinių sveikatos sistemos problemų. Pasak jo, daugiau dėmesio buvo skiriama paslaugų kiekiui, o ne kokybei.

D. Praninskas nurodė, kad nors per pastaruosius penkerius metus privatus sektorius sparčiai augo, pagrindiniai sveikatos sistemos rodikliai, įskaitant medicininėmis ir prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą, per metus negerėjo.

Dėl to, jo vertinimu, viešojo sektoriaus stiprinimas yra būtinas. Gydymo įstaigos, turėdamos stabilesnę finansinę padėtį ir daugiau galimybių, galėtų veiksmingiau dirbti bei geriau užtikrinti paslaugų prieinamumą.

Šiaulių ligoninės vadovas taip pat teigė, kad spartus privataus sektoriaus augimas prisidėjo prie netolygaus gydytojų pasiskirstymo – daugiausia specialistų susitelkė Vilniuje ir Kaune. Tuo metu Šiaulių regione, kuriame gyvena didesnė vyresnio amžiaus pacientų dalis nei didžiuosiuose miestuose, svarbu sveikatos paslaugas suteikti arčiau žmonių namų.

Šiaulių ligoninė daugiausia dėmesio skirs būtinosios pagalbos ir specializuotų klasterinių paslaugų prieinamumui, tačiau planuoja plėsti ir kitas paslaugas, atsižvelgdama į regiono gyventojų poreikius.

D. Praninskas teigė, kad esminių pokyčių pacientai neturėtų pajusti. Šiuo metu laukimo eilės ligoninėje yra nedidelės, o pas kardiologus daugiau nei 80 proc. pacientų laukia trumpiau nei 30 dienų. Jo vertinimu, paslaugų prieinamumas bus išlaikytas, o sistema galės veikti efektyviau.