Padidėję limfmazgiai dažniausiai reiškia, kad organizmas reaguoja į infekciją, tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis. Į kokius pokyčius svarbu atkreipti dėmesį, kada pakanka juos stebėti ir kada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė.
Limfmazgis – nedidelis, pupelės formos limfinės sistemos organas. Žmogaus kūne jų yra šimtai, o didesnės grupės išsidėsčiusios kakle, pažastyse, krūtinėje, pilve ir kirkšnyse.
Limfmazgiai filtruoja limfą ir sulaiko į organizmą patekusias bakterijas, virusus, svetimas daleles bei kitas medžiagas. Juose esančios imuninės ląstelės padeda atpažinti ligų sukėlėjus ir su jais kovoti. Infekcijos metu suaktyvėja imuninė sistema, dauginasi limfocitai, gaminasi antikūnai, todėl limfmazgis gali padidėti ar tapti jautrus. Taip neretai nutinka sergant gerklės, dantų ar kvėpavimo takų infekcijomis.
Dažniausiai limfmazgius padidina infekcija
Limfmazgių pokyčius dažniausiai sukelia virusinės ligos, gerklės, tonzilių, ausų ar dantų infekcijos. Priežastis gali būti ir bakterinė odos ar minkštųjų audinių infekcija. Rečiau limfmazgiai padidėja dėl tuberkuliozės, toksoplazmozės, kai kurių lytiškai plintančių ligų ar ŽIV.
Tokį pokytį taip pat gali lemti autoimuninės ir uždegiminės ligos, o kai kuriais atvejais – vartojami vaistai. Onkologinės ligos, limfoma, leukemija ar kitų navikų metastazės yra retesnės priežastys, ypač kai limfmazgiai staiga padidėja kartu su infekcijai būdingais simptomais.
Arčiausiai odos esantys limfmazgiai dažniausiai užčiuopiami kakle, po žandikauliu ir smakru, pažastyse, kirkšnyse ar virš raktikaulio. Krūtinės ląstoje, pilvo ertmėje ar dubenyje esantys limfmazgiai yra giliau, todėl jų pokyčiai dažniausiai nustatomi atliekant vaizdinius tyrimus.
Nedidelis limfmazgis kai kuriose kūno vietose gali būti apčiuopiamas ir sveikam žmogui. Todėl svarbu vertinti ne vien jo buvimą, bet ir dydį, konsistenciją, paslankumą, skausmingumą, tai, kiek laiko jis padidėjęs, bei aplinkybes, kuriomis pokytis atsirado.
Po kvėpavimo takų infekcijos limfmazgis nebūtinai sumažėja iškart išnykus slogai, kosuliui ar gerklės skausmui. Po virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos jis dažniausiai palaipsniui mažėja per vieną–tris savaites, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti apčiuopiamas ir tris–šešias savaites po ligos. Svarbiausia, kad laikui bėgant jis mažėtų, o ne toliau didėtų.
Panikuoti nereikia, tačiau ignoruoti pokyčių taip pat nederėtų
Padidėjęs limfmazgis dažnai tėra natūrali organizmo reakcija į infekciją. Vis dėlto delsimas kreiptis į gydytoją gali lemti tai, kad tikroji pokyčio priežastis bus nustatyta per vėlai.
Gydytoja pataria padidėjusio limfmazgio nuolat nečiupinėti ir nespaudyti, nes dėl to gali atsirasti vietinis jautrumas. Taip pat nereikėtų manyti, kad kiekvienas padidėjęs limfmazgis iš karto reiškia rimtą ligą – jis gali išlikti padidėjęs ir po neseniai persirgtos infekcijos. Kita vertus, svarbu jo neignoruoti, jei limfmazgis ilgai nemažėja arba toliau auga.
Dar viena klaida – savarankiškai vartoti antibiotikus, nes limfmazgių padidėjimą ne visada sukelia bakterinė infekcija.
Kada limfmazgis gali būti pavojaus signalas?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei limfmazgis išlieka padidėjęs ilgiau nei mėnesį, yra didesnis nei 1–1,5 cm, toliau auga, tampa kietas, nepaslankus ar visiškai neskausmingas ir didėjantis.
Pasitikrinti taip pat rekomenduojama tada, kai padidėja kelių skirtingų sričių limfmazgiai, ypač esantys virš ar po raktikauliais. Į gydytoją reikėtų kreiptis ir tuo atveju, jei kartu pasireiškia nepaaiškinamas karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ar svorio kritimas.
Vertindamas situaciją, gydytojas pirmiausia aiškinasi, kada limfmazgiai padidėjo ir ar nėra kitų simptomų. Taip pat svarbu, ar žmogus neseniai keliavo, bendravo su sergančiais žmonėmis ar gyvūnais, buvo paskiepytas arba pradėjo vartoti naujų vaistų.
Apžiūros metu nustatoma, kiek limfmazgių padidėję ir kuriose kūno vietose jie yra. Apčiuopiant vertinamas jų dydis, konsistencija, paslankumas, skausmingumas, taip pat tai, ar padidėjęs vienas limfmazgis, ar keli sudaro grupę.
Jeigu pokyčio priežastis lieka neaiški, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, vertinami uždegimo rodikliai CRB ir ENG. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti skiriami tyrimai dėl infekcinių, autoimuninių ar kitų ligų, ultragarsinis tyrimas. Prireikus pacientas nukreipiamas pas gydytoją specialistą išsamesniam ištyrimui arba limfmazgio biopsijai.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.