Seimas pasiruošė ypatingam scenarijui: kaip parlamentas dirbtų mobilizacijos ar karo padėties metu

Seimas priėmė Statuto pataisas, kurios kritinėmis aplinkybėmis – paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį – leistų paprasčiau organizuoti parlamento sesijas ir posėdžius.

Seimo pirmininko Juozo Oleko pasiūlymui, turinčiam užtikrinti nenutrūkstamą ir operatyvų parlamento darbą tokiomis sąlygomis, ketvirtadienį pritarė 106 Seimo nariai.

Pagal naująją tvarką mobilizacijos metu parlamentarai į posėdžius turėtų rinktis ne rečiau kaip kartą per savaitę. Įvedus karo padėtį, posėdžiai būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Parlamentui nebeliktų dalies įprastų procedūrinių ribojimų

Pataisomis atsisakoma kelių formalių administracinių reikalavimų. Nebebūtų taikomas sesijos trukmės limitas, privalomos pertraukos tarp neeilinių sesijų ir nuostata, kad neeilinės sesijos metu galima svarstyti tik jos iniciatorių pateiktus klausimus.

Sušaukęs neeilinę sesiją, Seimas, patvirtinęs arba panaikinęs prezidento sprendimą dėl mobilizacijos paskelbimo ar karo padėties įvedimo, taip pat pats priėmęs sprendimą šiais klausimais, prireikus galėtų sesiją pratęsti. Ji galėtų tęstis iki eilinės parlamento sesijos, o jos darbų programos tvirtinti nereikėtų.

Mobilizacijos arba karo padėties laikotarpiu apie kiekvieną šaukiamą neeilinės sesijos posėdį Seimo nariams būtų pranešama parlamento valdybos nustatyta tvarka. Informacija turėtų būti pateikta ne vėliau kaip likus 4 val. iki posėdžio pradžios.

Karo padėties metu posėdžių grafikas nebūtų sudaromas ir tvirtinamas. Mobilizacijos atveju dėl tokio grafiko spręstų Seimo valdyba.

ELTA primena, kad pagal dabar galiojantį Statutą neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas, kai to raštu pasiūlo ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių. Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose nurodytais atvejais neeilinę sesiją gali sušaukti prezidentas. Šie Konstitucijos straipsniai reglamentuoja nepaprastosios ir karo padėties įvedimą, mobilizaciją bei ginkluotųjų pajėgų panaudojimo tvarką.