Jaunimas darbą keičia be didelių dvejonių: svarbu ne tik 2 tūkst. eurų atlyginimas

Net ir mėgstamas darbas ne visada užtikrina, kad darbuotojas jame pasiliks. Vieni tikisi didesnio atlygio, kiti vertina darbo sąlygas, lankstumą ar galimybę išlaikyti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui. Naujas tyrimas atskleidė, kokių lūkesčių turi jauni Lietuvos darbuotojai ir kas juos skatina dairytis kitos darbovietės.

Užimtumo tarnyba ketvirtadienį pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Už tarnybos užsakymą birželio 15–liepos 7 dienomis apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 1021 respondentas.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pristatymo metu taip pat palygino jaunų ir vyresnių darbuotojų požiūrį į darbą.

Jaunimas darbą vertina nuo 1 500 eurų į rankas

Apklausa parodė, kad 70 proc. jaunuolių atlyginimą laiko vienu svarbiausių kriterijų renkantis darbą. Daugiau nei pusė respondentų svarstytų pasiūlymą tik tuo atveju, jei į rankas būtų mokama bent 1 500 eurų. Kas penktas apklaustasis tikisi daugiau nei 2 000 eurų.

I. Balnanosienės teigimu, norimas atlyginimas nebūtinai susijęs su darbuotojo kvalifikacija. Be to, Vilniuje gyvenančių jaunuolių lūkesčiai didesni nei kituose Lietuvos regionuose.

Direktorė nurodė, kad visoje Lietuvoje jaunuoliai dažniausiai kalba apie 1 500 eurų atlyginimą, o sostinėje jau tikimasi maždaug 2 000 eurų.

Jauni darbuotojai taip pat nelinkę ilgai laukti atlygio augimo. 44 proc. apklaustųjų mano, kad alga turėtų didėti pasibaigus bandomajam laikotarpiui, o 41 proc. tikisi jos padidėjimo per pirmuosius darbo metus.

Net patenkinti darbu jaunuoliai galvoja apie išėjimą

Nors 67 proc. respondentų teigė esantys patenkinti savo darbu, 76 proc. bent kartais svarsto jį pakeisti. Ketvirtadalis apklaustųjų planuoja ieškoti kitos darbovietės, o 13 proc. jau aktyviai tai daro.

Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, sprendimą keisti darbą nebūtinai lemia rimta problema. Jaunam žmogui gali norėtis naujų užduočių, kitokios veiklos arba galimybės išbandyti save kitoje srityje.

I. Balnanosienės vertinimu, darbdaviai nebegali tikėtis tokio lojalumo kaip anksčiau. Jei jauno darbuotojo galvoje atsiranda mintis išeiti, sprendimas gali būti priimtas labai greitai.

Apklaustieji vidutiniškai jau buvo dirbę daugiau nei trijose darbovietėse. Tik 13 proc. visą profesinę patirtį sukaupė vienoje įmonėje, o kai kurie jaunuoliai per tą laiką spėjo padirbėti 8–12 darboviečių.

Direktorė ragino darbdavius neatmesti kandidato vien dėl dažnos darboviečių kaitos. Jos teigimu, net 12 darboviečių per ketverius metus gali reikšti, kad žmogus tiesiog ieškojo tinkamos srities ir bandė atrasti save.

Netinkamoms sąlygoms ilgai nebesitaiksto

30 proc. apklaustų jaunuolių netenkinamas darbo sąlygas toleruotų nuo 1 iki 3 mėnesių. Dar 36 proc. tokioje situacijoje išbūtų 3–6 mėnesius.

I. Balnanosienė teigė, kad įmonėms reikia susitaikyti su galimybe, jog jaunas darbuotojas jose ilgai neužsibus. Jos vertinimu, nebegalima manyti, kad darbuotojas bus apmokytas ir įmonėje dirbs penkerius metus.

Vis dėlto tai nereiškia, kad investicijų į darbuotojų mokymą reikėtų atsisakyti. Vadovės teigimu, jaunus žmones būtina mokyti ir į juos investuoti, tačiau kartu svarbu netrukdyti jiems judėti pirmyn ir pasirinkti kitą kelią.

Dažniausia išėjimo priežastis – per mažas atlyginimas

47 proc. jaunuolių darbą paliktų dėl netenkinančio atlyginimo. 43 proc. išėjimą sietų su stresu, nuovargiu ar perdegimu, o 25 proc. darbą keistų dėl geresnių karjeros perspektyvų.

Jauniems darbuotojams taip pat svarbu, kiek laiko po darbo lieka šeimai, draugams ir poilsiui. 62 proc. nurodė, kad jiems reikšminga darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Kas dešimtas dėl daugiau laisvo laiko sutiktų gauti mažesnį atlyginimą.

I. Balnanosienė pabrėžė, kad vyresni žmonės dažniau akcentuoja pastovumą, saugumą ir užtikrintumą, o jaunimui labiau rūpi, kiek gyvenimo lieka už darbo ribų.

Santykiai darbovietėje taip pat svarbūs: 55 proc. jaunuolių naujoje įmonėje tikisi draugiško kolektyvo, o 57 proc. – aiškiai suformuluotų užduočių.

Į konfliktus skirtingo amžiaus darbuotojai reaguoja nevienodai. Direktorės pastebėjimu, vyresni dažniau mėgina problemas išsiaiškinti ir išspręsti, o jauni žmonės neretai renkasi išeiti bei ieškoti kitos darbovietės.

Vyresni darbuotojai darbą gali būti priversti keisti ir dėl sveikatos. Ilgą laiką dirbant fiziškai sunkų ar daug įtampos keliantį darbą, jį tęsti darosi vis sunkiau.

I. Balnanosienė kaip tokias sritis paminėjo sveikatos priežiūrą, švietimą, maitinimą, gamybą ir logistiką. Jos teigimu, slaugytojų darbą ilgainiui apsunkina tiek fizinis, tiek emocinis krūvis, todėl 20 ir daugiau metų tokį darbą dirbančio žmogaus organizmas gali būti išsekęs.

Lankstumas svarbesnis už įprastą darbo ritmą

45 proc. jaunų žmonių renkantis darbą svarbus lankstus grafikas, o 40 proc. vertina galimybę darbą suderinti su asmeniniu gyvenimu. 67 proc. norėtų dalį laiko dirbti iš namų, o kitą dalį – darbovietėje. Tokį modelį ypač palankiai vertina Vilniuje gyvenantys ir 25–29 metų jaunuoliai.

51 proc. apklaustųjų neigiamai žiūri į darbą pamainomis ir budėjimus. Jauni darbuotojai taip pat norėtų daugiau galimybių patys pasirinkti darbo dienos pradžią ir pabaigą.

Tokios sąlygos prieinamos ne visur. Gamybos, logistikos, prekybos, viešbučių ir restoranų sektoriuose dažnai būtina dirbti pamainomis, naktimis arba atlikti pasikartojančias užduotis. Dėl to šioms įmonėms, pasak direktorės, sunkiau pritraukti jaunų žmonių.

Jaunuoliai ypač nenori pamaininio, naktinio ir rutininio darbo, todėl I. Balnanosienė mano, kad ateityje tokioms įmonėms gali tekti pertvarkyti darbo organizavimą. Dalis pasikartojančių užduočių galėtų būti perduota robotams ar kitoms automatizuotoms sistemoms.

Nedarbas jaunuolių beveik negąsdina

45 proc. apklaustųjų nerimauja dėl perdegimo. Po 32 proc. baiminasi darbdavių lūkesčių ir galimybės, kad darbui teks skirti per daug asmeninio laiko. Tačiau nedarbo baimę nurodė tik 4 proc. respondentų.

Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, jauni žmonės darbo praradimą vertina gerokai drąsiau nei kitas amžiaus grupes. Jie gali išbandyti skirtingas veiklas, mokytis ar pradėti savo verslą, be to, dažniau ir greičiau randa kitą darbą.

Užimtumo tarnybos duomenimis, į ją besikreipusiems jauniems žmonėms įsidarbinti vidutiniškai prireikia apie 140 dienų, o vyresniems – apie 280 dienų.

Vis dėlto visiško užtikrintumo dėl ateities nėra: tik 1 proc. apklaustųjų sakė nejaučiantys jokio nerimo dėl savo ateities darbo rinkoje.