Latvijos premjero pasiūlymas sujaukė įprastą požiūrį: vienas bokalas alaus galėtų išgelbėti gyvybes Ukrainoje

Europiečiai kasmet galėtų išgerti vienu bokalu alaus mažiau, o sutaupytus pinigus skirti Ukrainai. Tokį pasiūlymą prieš ketvirtadienį Briuselyje vykusį Europos lyderių susitikimą išsakė Latvijos premjeras Andris Kulbergs, praneša delfi.lv.

Parama Ukrainai – vietoj vieno bokalo alaus

Latvijos ministras pirmininkas pabrėžė, kad Ukrainą būtina remti toliau, taip pat stiprinti ir geriau koordinuoti sankcijas Rusijai. Jis paragino europiečius mažiau dėmesio skirti asmeniniam patogumui ir įvertinti, kad pagalba Ukrainai reikalauja papildomų išlaidų.

A. Kulbergas pasiūlė kiekvienam europiečiui per metus atsisakyti vieno bokalo alaus. Jo teigimu, taip būtų galima sutaupyti lėšų, kurios būtų nukreiptos Ukrainai remti.

Premjeras aiškino, kad europiečiai tokį sprendimą gali sau leisti, o Ukrainai šie pinigai reikalingi nedelsiant. Jo teigimu, vienas alus vartotojui yra tik išlaidos, tačiau Ukrainai tokia suma gali tapti gyvybės kaina – mažesnis vartojimas galėtų padėti išgelbėti žmonių gyvybes.

Latvija Briuselyje reikalaus 7 mlrd. eurų

Atvykęs į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, A. Kulbergas taip pat sakė, kad Latvija derybose dėl Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir toliau reikalaus papildomų 7 mlrd. eurų Bendrijos rytiniam flangui stiprinti.

Pasak premjero, jei Europa nori, kad Latvija užtikrintų savo sienos, kuri kartu yra ir ES išorės siena, saugumą, šalis negali ilgą laiką remtis skolintomis lėšomis. A. Kulbergas teigė manantis, kad toks reikalavimas yra realistiškas, nes Europa supranta: susilpnėjus vienos jos sienos apsaugai, silpnėja ir visa Europa.

Premjeras anksčiau Latvijos parlamento komisijai aiškino, kad papildomo finansavimo poreikį lemia Rusijos keliama geopolitinė grėsmė ir jos poveikis ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.

Remiantis Europos Komisijos vertinimais, dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse narėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė nei ES vidurkis. Be to, vidutinis BVP augimas 2022–2023 m. buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei buvo prognozuota visai Europos Sąjungai.

A. Kulbergo teigimu, per septynerius metus šio poveikio padaryti Latvijos ekonominiai nuostoliai siekia apie 7,43 mlrd. eurų. Todėl šalis prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Iš viso ES rytinio flango valstybės prašo 54 mlrd. eurų.

Latvijos poziciją, pasak premjero, palaiko Lietuva ir Estija. Jai taip pat pritarė Suomija, Lenkija ir Rumunija. Baltijos šalių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata dėl ypatingos rytinio flango padėties.

Papildomi pinigai būtų skirti ir „Rail Baltica“

A. Kulbergas pabrėžė, kad papildomas finansavimas Latvijai padėtų spręsti svarbiausius poreikius, tarp jų – remti žemės ūkio sektorių ir finansuoti kariniu požiūriu strategiškai svarbų projektą „Rail Baltica“.

Vis dėlto premjeras pripažino, kad susitarti dėl kito ES daugiamečio biudžeto bus sudėtinga. Dabartinis siūlomas biudžeto dydis nepriimtinas kelioms valstybėms, kurios į ES biudžetą įmoka daugiau, nei iš jo gauna.

Tikimasi, kad galutinis susitarimas bus pasiektas šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.

Europos Komisija pasiūlė 2028–2034 m. laikotarpiui maždaug 1,76 trln. eurų biudžetą. Suma apskaičiuota 2025 m. kainomis, atsižvelgiant į infliaciją.

Šiai daugiametei finansinei programai turi pritarti visos 27 ES valstybės narės. Tačiau fiskalinio taupumo besilaikančių šalių grupė, dažnai vadinama taupiosiomis ES narėmis, dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą laiko nepriimtinu.