Pereiti prie turinio
…Vilnius
Naujienos

3 stadijos vėžio akivaizdoje Aušra gydytojo paklausė to, ko bijo daugelis: jo atsakymas pakeitė viską

Onkologinė diagnozė žmogaus gyvenimą paveikia kur kas plačiau nei vien sveikatą. Sergantiesiems tenka susidurti su baime, nežinia, sunkumais kalbant apie ligą, pasikeitusiais santykiais, finansiniais iššūkiais ir net artimųjų noru slėpti diagnozę.

Ekspertai pabrėžia, kad nors medicina šiandien gali daug, šeimoms vis dar sudėtinga suprasti, kaip gyventi gydymo metu ir kaip sugrįžti į kasdienybę po ligos.

Diagnozė pakeičia santykį su savimi ir aplinka

Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė, pati įveikusi krūties vėžį ir dabar padedanti kitoms moterims, sako, kad ligos stigma ypač stipriai jaučiama tada, kai jos padariniai matomi išoriškai.

Pasak jos, liga keičia žmogaus santykį su savo kūnu ir aplinkiniais. Sergant gali atsirasti jausmas, kad esi kitoks šeimoje ir visuomenėje. Kai kuriuos išorinius pokyčius galima paslėpti ar atkurti – tam pasitelkiama plastinė chirurgija, skarelės ar perukai. Vis dėlto tai tik viena patirties dalis, nes onkologinė liga paveikia ir emocinę savijautą.

A. Bružienė pripažino, kad po diagnozės susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir grįžti į įprastą gyvenimą nėra paprasta. Jai buvo nustatyta trečios stadijos onkologinė liga. Kadangi su onkologija ji buvo susidūrusi ir anksčiau, gydančio chirurgo ji tiesiai paklausė, kiek jai liko gyventi. Gydytojas atsakė, kad būna tikrų stebuklų. Šiandien Aušra gyvena daugiau kaip 10 metų.

Moteris pasakojo, kad po ligos gyvenimo kokybė gali pasikeisti ne tik į blogąją pusę. Atsigręžusi atgal ji supranta, jog dabar gyvena net geriau nei iki ligos, nes atrado savybių ir galimybių, kurios galbūt niekada nebūtų atsiskleidusios. Liga ją ištraukė iš įprastos rutinos ir paskatino į gyvenimą pažvelgti kitaip.

Pasak A. Bružienės, apie ligą nereikėtų nuolat galvoti – svarbiau išlikti savimi. Nors kai kurie žmonės po diagnozės nuo jos atsitraukė, jų vietą užėmė kiti, galbūt dar vertingesni, ir liko šalia.

Pašnekovė mano, kad vienas svarbiausių pagalbininkų ligos metu yra pats žmogus. Artimieji turėtų būti šalia, tačiau leisti sergančiajam gyventi kuo įprastesnį gyvenimą. Net prastai jausdamasi po chemoterapijos Aušra stengėsi laikytis įprasto ritmo. Tuo metu šeimoje gimė anūkas, o pagal šeimos tradiciją maudyti mažus vaikus tekdavo močiutei. Todėl po chemoterapijos ji kiekvieną vakarą vonelėje maudydavo savo pirmąjį anūką. Moteris sakė, kad būtent tai jai padėjo nesustoti.

Šia patirtimi ji dalijasi ir su į asociaciją besikreipiančiais žmonėmis. Aušra ragina gyventi taip, kaip iki ligos, ir neleisti aplinkiniams elgtis kitaip vien dėl diagnozės. Artimieji dažnai nori viską padaryti už sergantį žmogų, tačiau, jos teigimu, sergantysis nenori tapti tuo, kuriam nuolat reikia pagalbos. Palaikymo komanda turi būti šalia, bet neturėtų pakeisti žmogaus gyvenimo.

Su liga susiduria visa šeima

Psichologė Dalia Vasiliauskienė pasakojo susidurianti su įvairiomis žmonių reakcijomis į onkologinę ligą – nuo baimės užsikrėsti iki įsitikinimo, kad diagnozė yra nuosprendis. Neigiamą informaciją priimti daugeliui sunku, todėl kai kurie žmonės ima vengti sergančiojo, nes nežino, kaip su juo bendrauti.

Onkologinė liga tampa emociniu išbandymu ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems. Sergantysis daugiausia dėmesio skiria gydymui: laikosi medikų nurodymų, registruojasi vizitams, susiduria su mirties baime, chemoterapija, operacijomis ir kitais etapais. Artimiesiems tenka išmokti būti šalia ir priimti nežinomybę. Jie dažnai bando perimti kuo daugiau atsakomybės – rūpinasi slauga, gydymu, kasdieniais poreikiais ir sergančio žmogaus savijauta.

Psichologė pabrėžia, kad svarbu išlaikyti artimą ryšį, tačiau nereikėtų už sergantįjį perimti visų pareigų. Artimieji turėtų įvertinti jo savijautą, gydymo etapą ir tai, ką žmogus dar gali atlikti pats. Išsaugotas savarankiškumas leidžia jaustis reikalingam, suteikia gyvenimo džiaugsmo ir padeda judėti pirmyn.

Diagnozės slėpimas problemos neišsprendžia

Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis taip pat atkreipė dėmesį į aplinkos reakcijos svarbą. Kolegų palaikymas, dalijimasis patirtimi ir teigiami pavyzdžiai sergančiajam suteikia papildomos energijos bei paskatina stengtis įveikti ligą.

Vis dėlto mažesniuose miesteliuose žmonės, ypač vyrai, diagnozę vis dar neretai slepia net nuo artimųjų. R. Staigis pasakojo susidūręs su atveju, kai žmogus, nenorėdamas, kad šeima sužinotų apie ligą, pirmiausia paprašė užsakyti paminklą. Jo teigimu, tai rodo, kad apie onkologines ligas visuomenėje vis dar kalbama per mažai.

Mažesnėse bendruomenėse sergantieji kartais vengia apie ligą pasakyti net šeimos gydytojui, nes baiminasi, kad informacija pasklis. Dėl to jie ne tik slepia savo būklę, bet ir rečiau ieško emocinės paramos ar dalijasi patirtimi. Be to, diagnozę išgirdęs žmogus tikisi aiškaus paaiškinimo, ką daryti toliau, tačiau ne visada gauna pakankamai informacijos apie pagalbos galimybes.

Pagalba reikalinga ir pasibaigus gydymui

D. Vasiliauskienės teigimu, išgirdęs diagnozę žmogus dažnai pasijunta sutrikęs, tarsi viską aplink būtų apgaubęs rūkas. Tokiu metu jis gali neišgirsti gydytojų ar kitų specialistų pasiūlymų. Nors ligoninėse savanoriai informuoja apie asociacijas ir kitą pagalbą, šias galimybes žmogus dažniausiai atranda palaipsniui.

Psichologinė pagalba svarbi ne tik gydantis, bet ir pasibaigus pagrindiniam gydymui. Žmogui reikia padėti grįžti į kasdienybę. Pasak psichologės, ligos visiškai pamiršti neįmanoma, nes ją būtina nuolat kontroliuoti ir su ja gyventi, tačiau galima pradėti gyventi šalia jos.

Gydymas paveikia ir šeimos biudžetą

R. Staigis atkreipė dėmesį, kad onkologinės ligos gydymas gali pareikalauti išlaidų, apie kurias šeima iš pradžių nepagalvoja. Tai kelionės į gydymo įstaigas, ypač vykstant į kitą miestą, ne visiškai kompensuojami vaistai ir priemonės, reikalingos sveikatai atkurti po intensyvaus gydymo.

Susirgus dažnai sumažėja ir pajamos – žmogus gali tapti nedarbingas, dirbti savarankiškai arba nebegalėti tęsti papildomos veiklos. Nedarbingumo išmoka ne visada atlygina prarastas pajamas, o gydymo ir sveikimo išlaidos išlieka. Užsitęsusi liga darbingo amžiaus žmogui gali tapti rimtu finansiniu išbandymu.

Draudimas nuo vėžinių susirgimų gali padėti padengti gydymo, reabilitacijos ir specialistų konsultacijų išlaidas bei finansinius įsipareigojimus. Tai leistų žmogui daugiau dėmesio skirti sveikimui.

A. Bružienė vienu svarbiausių pokyčių įvardijo greitesnį naujausių vaistų prieinamumą Lietuvoje. Ji taip pat pabrėžė prevencijos reikšmę ir būtinybę aktyviau skatinti žmones profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Kaip vieną iš galimų paskatų pašnekovė nurodė užsienyje taikomą praktiką, kai darbdaviai papildomai skatina darbuotojus rūpintis sveikata ir dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose.

Apie autorių

Kastikra.lt redakcijos autorius.

Taip pat skaitykite

Diskusija

Skaitytojų komentarai 0

Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.

Palikite komentarą

El. pašto adresas viešai nebus rodomas. Komentarą administratorius gali patikrinti prieš paskelbdamas.