Atvėsus orams sodininkams tenka spręsti, kuriuos augalus prieš žiemą apsaugoti, o kuriems papildoma danga gali labiau pakenkti nei padėti. Nors dažniausiai skubama dengti rožes, hortenzijas ir kitus jautresnius augalus, sprendimą reikėtų priimti įvertinus jų atsparumą, konkretaus regiono klimatą ir sniego kiekį.
Apželdinimo ir želdynų priežiūros specialistė Rūta Šlepetienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais augalus verta pridengti, kada to daryti nereikia ir kaip išvengti dažniausių klaidų.
Ne tik rožės: kam gali prireikti apsaugos?
Pasak specialistės, prieš žiemą dažniausiai rūpinamasi rožėmis, nes jos laikomos vienais jautresnių augalų. Tačiau vien jų apsauga apsiriboti nereikėtų – svarbu pasitikrinti, kokiai klimato zonai priskiriamas konkretus augalas.
R. Šlepetienė teigia, kad dengti reikėtų ir tuos augalus, kurie nėra skirti augti Lietuvos klimato zonoje. Jų atsparumas šalčiui gali būti skirtingas, todėl būtina įvertinti, kokią temperatūrą jie pajėgia ištverti.
Be to, sąlygos Lietuvoje nėra vienodos. Augalas, sėkmingai peržiemojantis Klaipėdoje, nebūtinai taip pat gerai jausis Vilniuje, kur žiemą temperatūra gali nukristi žemiau.
Papildomos apsaugos gali reikėti rododendrams ir didžialapėms hortenzijoms. Rododendrus, anot pašnekovės, reikia saugoti ne vien nuo šalčio, bet ir nuo žiemos saulės.
Vasarį saulė dieną gali šildyti, tačiau naktį temperatūra smarkiai nukrinta. Dėl tokių svyravimų rododendrų lapai gali būti nušaldyti ar nudeginti, todėl augalus verta pridengti.
Sniegas gali tapti geriausia augalo apsauga
Sprendžiant, ar būtina papildoma danga, svarbu atsižvelgti ne tik į termometro rodmenis, bet ir į sniego sluoksnį. Kartais augalai uždengiami iš atsargumo, nors natūrali apsauga jau yra pakankama.
R. Šlepetienė pasakojo, kad praėjusią žiemą dėl gausaus sniego į ją kreipėsi susirūpinę klientai, tačiau tuomet ji nerekomendavo augalų papildomai dengti. Storas sniego sluoksnis veikia kaip natūrali antklodė ir saugo augalą nuo ore tvyrančio šalčio.
Sniegas sudaro šalčio barjerą – šaltis iš oro per tokį sluoksnį nepatenka iki augalo ir jo nepažeidžia.
Vis dėlto, kai spaudžia šaltis, o sniego nėra, susidaro vadinamasis sausasis šaltis. Tokiu laikotarpiu jautresnius augalus reikėtų apsaugoti eglišakėmis, specialiais maišais ar kita tinkama medžiaga, augalą aprišant arba apgaubiant.
Ypatingo dėmesio gali prireikti ir magnolijoms. Ankstyvą pavasarį jų žiedus nuo naktinių šalnų galima saugoti agro danga, apgaubiant medį.
Per didelis rūpestis augalams taip pat gali pakenkti
Specialistė ragina nepersistengti: prie lietuviško klimato prisitaikę augalai dažniausiai papildomos priedangos nereikalauja. Kaip pavyzdį ji pateikia dekoratyvinius gluosnius, kuriuos žmonės kartais uždengia be reikalo, nors šie augalai žiemą paprastai ištveria be problemų.
Ne mažiau svarbu žinoti, kada apsaugą nuimti. Per ilgai po danga laikomas augalas gali pradėti šusti arba anksčiau sprogti. Kita vertus, staiga nuėmus dangą, jį taip pat galima pažeisti ir nušaldyti.
Prieš įsigyjant naują augalą R. Šlepetienė pataria pasidomėti, kokiai temperatūrai jis pritaikytas, ir tai išsiaiškinti medelyne. Vien noras kuo labiau rūpintis gražiu augalu ne visada reiškia, kad jam reikia daugiau apsaugos.
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį į šiemet Klaipėdos rajone pastebėtą vaizdą: kai kurių kalninių pušų apatinė dalis ir viršūnės išliko žalios, tačiau vidurys parudavo. Tai esą rodo, kad virš sniego paviršiaus slinko šalčio banga ir pažeidė ne sniegu uždengtą augalo dalį. Šis pavyzdys patvirtina, kad sniegas augalui gali būti naudingas, nes jį paslepia ir apsaugo.
Pavasarį dangą reikėtų nuiminėti palaipsniui
Augalų atidengimo pavasarį nereikėtų sieti su viena konkrečia kalendorine data. Svarbiausia stebėti oro sąlygas, ypač nakties temperatūrą.
Jei dieną laikosi apie +1, o naktį temperatūra nukrinta iki –10 laipsnių, dieną augalą galima atidengti, tačiau nakčiai vėl reikėtų pridengti. Tokiu būdu augalas palaipsniui pripranta prie besikeičiančių sąlygų.
Kai naktimis temperatūra jau laikosi arčiau nulio, pavyzdžiui, siekia –3 ar –2 laipsnius, nuolatinės dangos dažniausiai nebereikia. Pavienės šalnos gali pakąsti jaunus lapelius, tačiau, anot specialistės, tai nebūtinai reiškia, kad augalas nukentėjo nepataisomai – jis turi prisitaikyti prie vėsesnio sezono.
R. Šlepetienė pabrėžia, kad griežtos dienos, kada būtina nuimti visas apsaugas, nėra. Ji dažniausiai rekomenduoja orientuotis į laiką po Velykų, kai gamta jau būna pabudusi ir augalus galima drąsiau atidengti, sodinti bei sėti veją.




Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.