Vyresnių lietuvių sveikatos statistika nustebino: vienos ligos atvejų daugėjo, tačiau mirtingumas krito

Higienos instituto atlikta 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos statistikos analizė atskleidė, kad 2021–2025 m. šio amžiaus žmonių ligotumas kraujotakos sistemos, endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis augo. Tuo pat metu mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių mažėjo.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro atstovė Jonė Jaselionienė pabrėžia, kad didesnis užregistruotų ligų skaičius nebūtinai reiškia realų sergamumo šuolį. Ligotumo rodiklius veikia žmonių kreipimosi į gydymo įstaigas dažnis, nustatomos diagnozės ir tai, kiek laiko gyvenama su lėtinėmis ligomis. Todėl augantys skaičiai gali rodyti ir dažnesnį ligų nustatymą, ilgesnę gyvenimo su lėtinėmis ligomis trukmę bei didesnį sveikatos duomenų kiekį.

Dažniausiai 65 metų ir vyresniems gyventojams nustatytos kraujotakos sistemos ligos. 2021–2025 m. ligotumas jomis padidėjo 2,5 proc. Dar labiau išaugo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų rodiklis – 35,5 proc. Tarp vyrų jis padidėjo 47,5 proc., o tarp moterų – 31 proc. Taip pat daugėjo hipertenzijos, širdies nepakankamumo, 2 tipo cukrinio diabeto ir lipoproteinų apykaitos sutrikimų atvejų.

Dideli skirtumai tarp savivaldybių

Ligotumo pokyčiai skyrėsi ir pagal gyvenamąją vietą. Kaimo gyventojų ligotumas kraujotakos sistemos ligomis per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 3,2 proc., o miesto – 1,6 proc.

2025 m. daugiausia kraujotakos sistemos ligų atvejų 1 000 gyventojų teko Jonavos r. (951,7), Raseinių r. (950,1), Varėnos r. (927,8), Marijampolės (927,0) ir Kėdainių r. (926,1) savivaldybėse. Mažiausi rodikliai nustatyti Neringoje (577,7), Vilniaus r. (744,8), Klaipėdos r. (747,4), Birštone (748,7) ir Palangoje (797,7).

Endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų atvejų kaimo vietovėse padaugėjo 47 proc., miestuose – 30,6 proc. Daugiausia tokių susirgimų 1 000 gyventojų teko Kėdainių r. (783,0), Jonavos r. (765,3), Marijampolės (762,3), Biržų r. (733,9) ir Rokiškio r. (729,3) savivaldybėse. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Neringoje (402,2), Skuodo r. (434,5), Pakruojo r. (450,3), Vilniaus r. (455,5) ir Švenčionių r. (473,3).

Mirtingumas sumažėjo, bet pagrindinė priežastis nepasikeitė

Nors ligotumas augo, visų trijų analizuotų mirties priežasčių grupių mirtingumo rodikliai mažėjo. Labiausiai krito mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų – per 2021–2025 m. jis sumažėjo 22,7 proc., nuo 3 585,3 iki 2 771,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto 2025 m. šios ligos tebebuvo pagrindinė 65 metų ir vyresnių žmonių mirties priežasčių grupė.

Mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažėjo 12,1 proc., o dėl piktybinių navikų – 2,1 proc. Pastarasis rodiklis beveik nekito: 2021 m. jis siekė 975,8, o 2025 m. – 955,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

J. Jaselionienės teigimu, mažėjantis mirtingumas yra pozityvus pokytis, tačiau tai nereiškia, kad vyresni žmonės susiduria su mažiau sveikatos problemų. Didėjantis lėtinių ligų skaičius rodo prevencijos ir tinkamos ligų kontrolės svarbą. Daugiau dėmesio, anot jos, reikėtų skirti kaimo gyventojams, kurių kai kurių ligų ligotumo ir mirtingumo rodikliai yra didesni, taip pat vyresniems vyrams – jų mirtingumas nuo išorinių priežasčių išlieka gerokai didesnis nei moterų. Svarbu gerinti prevencinių ir sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą bei mažinti teritorinius ir socialinius sveikatos skirtumus.

Taip pat rekomenduojama stiprinti griuvimų, traumų ir savarankiškumo praradimo prevenciją, ypač tarp 85 metų ir vyresnių žmonių bei kaimo vietovių gyventojų. Griuvimų rizikai mažinti tikslinga taikyti fizinio aktyvumo priemones, padedančias palaikyti pusiausvyrą, raumenų jėgą ir funkcinį pajėgumą.