Planuojant atnaujinti butą ar balkoną, vien noro ir remonto biudžeto gali nepakakti. Griaunant sieną, perkeliant radiatorių, montuojant kondicionierių, stiklinant balkoną ar įrengiant vaizdo kamerą galima paliesti visam namui priklausantį turtą. Tokiais atvejais gresia ne tik baudos, bet ir reikalavimas pašalinti jau įrengtas konstrukcijas ar įrangą.
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė aiškina, kad buto savininkas gali tvarkyti savo būstą savo nuožiūra tol, kol nepažeidžia bendrosios namo nuosavybės ir kitų gyventojų teisių.
Bendrajai nuosavybei priskiriamos pagrindinės namo konstrukcijos, fasadas, stogas, bendrojo naudojimo patalpos, taip pat bendros mechaninės, elektros, šildymo, sanitarinės ir kitos inžinerinės sistemos.
Vieno universalaus leidimo nėra
Prieš pradedant remontą daugiabutyje svarbu įvertinti, kokie reikalavimai taikomi konkretiems darbams. Vienais atvejais reikalingas butų savininkų sprendimas dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, kitais – darbus būtina suderinti su namo valdytoju ar inžinerinių sistemų prižiūrėtoju.
Kai kuriais atvejais reikia statybą leidžiančio dokumento arba per „Infostatybą“ pranešti apie statybos pradžią.
Savininkų pritarimo dažniausiai reikia, kai keičiamos laikančiosios ar išorinės sienos, fasadas, stogas, balkonų plokštės ir atitvarai. Tas pats taikoma bendriesiems vamzdynams, šildymo, vėdinimo, dujų, karšto vandens bei elektros tinklams. Pritarimas reikalingas ir tada, kai įranga tvirtinama prie pastato išorės.
Kasdienėje kalboje tai dažnai vadinama kaimynų sutikimu, tačiau teisiškai paprastai būtinas ne kelių gretimų kaimynų parašas, o Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas ir protokolu įformintas savininkų sprendimas.
Be tokio sprendimo dažniausiai galima atlikti kosmetinį remontą: dažyti sienas, keisti grindų dangą, vidaus duris ar virtuvės baldus. Taip pat paprastai leidžiama pertvarkyti buto viduje esančias nelaikančiąsias pertvaras, jeigu jos nėra bendrojo naudojimo objektai, jose nėra bendrųjų inžinerinių sistemų, o darbai nekeičia pastato išvaizdos, paskirties ar konstrukcijų.
Tačiau palietus laikančiąją konstrukciją ar bendrąją namo sistemą, reikalavimai tampa gerokai griežtesni.
Sienos storis neatskleidžia visos tiesos
Vidinę nelaikančiąją pertvarą paprastai galima išardyti ar perkelti be leidimo ir kitų savininkų sutikimo, jei nepažeidžiami bendrojo naudojimo objektai ir inžinerinės sistemos. Tokie darbai laikomi paprastuoju remontu.
Visai kitokia tvarka taikoma griaunant laikančiąją sieną ar jos dalį, didinant joje esančią angą arba įrengiant naują.
Laikančiosios konstrukcijos yra visų butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o jų keitimas paprastai laikomas statinio kapitaliniu remontu. Tokiu atveju reikalingas savininkų sprendimas ir kvalifikuoto projektuotojo parengtas techninis darbo projektas.
Nors kapitaliniam remontui ne visada privalomas statybą leidžiantis dokumentas, apie darbų pradžią gali reikėti pranešti per „Infostatybą“. Kultūros paveldo objektuose ir kai kuriose saugomose teritorijose gali būti būtinas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Vien iš pažiūros patikimai nustatyti, ar siena laikančioji, dažnai neįmanoma. To neparodo nei sienos storis, nei stuksenimo garsas, o kartais atsakymo nepateikia ir buto kadastro planas.
Norint išsiaiškinti sienos paskirtį, rekomenduojama kreiptis į namo techninį prižiūrėtoją, administratorių ar bendriją, peržiūrėti pastato projektą ir konstrukcinius brėžinius bei gauti kvalifikuoto konstruktoriaus išvadą. Pasak R. Joskaudienės, pavojingiausia pirmiausia sieną išgriauti, o tik po to aiškintis, kokia buvo jos funkcija.
Radiatorių vietos keisti savo nuožiūra negalima
Radiatoriai ir šildymo vamzdžiai yra bendros viso namo šildymo sistemos dalis. Todėl gyventojas pats negali nuspręsti pakeisti radiatoriaus vietos, skaičiaus, galios ar prijungimo būdo.
Jeigu senas radiatorius keičiamas lygiaverčiu, išlaikant jo galią, vietą ir prijungimo schemą, statybą leidžiančio dokumento paprastai nereikia. Vis dėlto darbus būtina suderinti su namo valdytoju ir šildymo sistemos prižiūrėtoju.
Daugiau procedūrų prireikia radiatorių perkeliant į kitą vietą, įrengiant papildomų radiatorių arba prie centralizuotos sistemos prijungiant šildomas grindis. Tokie darbai laikomi visos sistemos pertvarkymu. Tuomet reikia savininkų sprendimo, kvalifikuoto projektuotojo projekto ir pranešimo apie statybos pradžią per „Infostatybą“.
Kondicionieriui administratoriaus parašo neužtenka
Jei kondicionieriaus išorinis blokas tvirtinamas prie fasado nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų, darbai laikomi paprastuoju remontu. Tačiau fasadas priklauso visiems namo savininkams, todėl įrangai pritvirtinti būtinas savininkų daugumos sprendimas.
Vien administratoriaus ar bendrijos pirmininko parašo nepakanka. Jei daugiabutis nėra kultūros paveldo objektas ir nėra saugomoje teritorijoje, statybą leidžiančio dokumento dažniausiai nereikia. Vis dėlto saugomose teritorijose ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais jis gali būti privalomas, ypač kai įranga ryškiai keičia pastato išvaizdą.
Kondicionieriaus pastatymas balkone taip pat ne visada leidžia išvengti reikalavimų. Jei blokas tvirtinamas prie balkono plokštės, atitvaro ar fasado, išorinėje sienoje gręžiamos angos arba montuojami kanalai, paliečiama bendroji namo nuosavybė.
Be to, kondensatas negali tekėti fasadu ar lašėti į žemiau esančius balkonus, o įrangos triukšmas ir vibracija neturi trukdyti kaimynams.
Vėdinimo kanalų pertvarkyti savavališkai negalima
Įrengiant gartraukį svarbu įvertinti ne tik jo veikimą, bet ir oro išleidimo vietą. Recirkuliacinį gartraukį, kuris išvalo orą ir grąžina jį į tą pačią patalpą, paprastai galima naudoti kaip įprastą buitinį prietaisą.
Tačiau gartraukį jungiant prie bendrojo natūralaus vėdinimo kanalo, sprendimas turi atitikti viso namo vėdinimo sistemos projektą.
Savavališkai negalima uždaryti kanalo, keisti jo skerspjūvio, griauti šachtos ar įrengti ventiliatoriaus, kuris sukeltų atbulinę trauką arba nukreiptų kvapus į kitus butus.
Vėdinimo šachtos ir bendrieji kanalai yra bendrosios inžinerinės sistemos dalis, todėl jų pertvarkymui reikia savininkų sprendimo ir tinkamo techninio sprendimo. Nauja ventiliacijos anga išorinėje sienoje laikoma paprastuoju remontu, tačiau dėl bendrosios sienos ir fasado nuosavybės taip pat būtinas savininkų pritarimas.
Balkono stiklinimas keičia ne tik jūsų būstą
Balkono įstiklinimas pakeičia išorinę pastato išvaizdą ir paliečia bendrojo naudojimo konstrukcijas. Todėl prieš pradedant darbus reikia įsitikinti, kad jie leidžiami.
Lengvomis konstrukcijomis įstiklintas balkonas, kai nekeičiamos ir nesilpninamos laikančiosios konstrukcijos, laikomas paprastuoju remontu. Tačiau dėl pasikeitusios pastato išvaizdos ir naudojamų bendrojo naudojimo objektų reikalingas savininkų daugumos sprendimas.
Įprastame daugiabutyje statybą leidžiančio dokumento dažniausiai nereikia, tačiau kultūros paveldo statiniui ar saugomoje teritorijoje esančiam namui toks dokumentas privalomas.
Jei keičiamos laikančiosios konstrukcijos, bet nekeičiami pastato išorės matmenys, darbai paprastai laikomi kapitaliniu remontu. Keičiant pastato matmenis, tūrį ar kontūrą, jie gali būti priskirti rekonstravimui.
Balkono pavertimas uždara ir šildoma kambario dalimi nėra vien paprastas įstiklinimas. Tokiu atveju gali keistis konstrukcijos, energinės savybės, šildymo sistema ir oficialūs patalpų duomenys, todėl taikoma daugiau reikalavimų.
Vaizdo kamera gali pažeisti ir privatumo taisykles
Kameros balkone, terasoje ar prie buto durų įrengiamos siekiant apsaugoti turtą, tačiau jų negalima tvirtinti bet kur ir neribotai filmuoti bendrų erdvių.
Jei kamera tvirtinama prie fasado, balkono atitvaro, plokštės, stogo ar kitų bendrųjų konstrukcijų, reikia bendro savininkų sprendimo. Tokia pati taisyklė taikoma saulės moduliams, palydovinei antenai ir vaizdo kamerai.
Įrengiant saulės elektrinę, kai keičiama bendroji namo elektros sistema, būtina parengti projektą, gauti savininkų sprendimą ir pranešti apie statybos pradžią. Taip pat reikia įvertinti konstrukcijų atsparumą įrangos ir vėjo apkrovoms, priešgaisrinę saugą bei įrangos nukritimo riziką.
Filmuojant laiptinę, kiemą, bendrą automobilių stovėjimo vietą, kaimynų duris ar langus, tvarkomi asmens duomenys. Tokiu atveju būtinas teisėtas duomenų tvarkymo pagrindas ir realus, pagrįstas saugumo poreikis.
Kamera turėtų apimti tik tiek teritorijos, kiek būtina konkrečiam saugumo tikslui. Įrašai negali būti saugomi neribotai, o į filmuojamą zoną patenkantys žmonės turi būti informuoti apie stebėjimą.
Garso įrašymas paprastai būtų sunkiai pateisinamas, o tiesioginis kaimyno durų ar privataus būsto filmavimas gali neproporcingai pažeisti jo privatumą.
Kubilas balkone gali sukelti pavojingą apkrovą
Daugiabučio balkone draudžiama naudoti kietuoju kuru – malkomis, anglimis ar briketais – kūrenamas kepsnines. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Dujines kepsnines galima naudoti tik laikantis gamintojo nurodymų, tačiau jos taip pat negali kelti gaisro pavojaus ar trukdyti kaimynams dūmais, kvapais ir triukšmu.
Prieš balkone įrengiant mažą pirtelę, statant kubilą ar baseiną reikia įvertinti, ar įrenginys bus kilnojamas, ar stacionarus, kaip jis bus tvirtinamas, prie kokių sistemų jungiamas ir kokią apkrovą turės atlaikyti balkonas.
Vienas kubinis metras vandens sveria maždaug toną, neįskaičiuojant talpyklos ir žmonių svorio. Balkono konstrukcija nebūtinai pritaikyta tokiai koncentruotai apkrovai.
Todėl net pripučiamas ir prie konstrukcijų nepritvirtintas baseinas ar kubilas savaime nėra saugus. Prieš jį statant verta gauti kvalifikuoto konstruktoriaus išvadą.
Baudos už savavališkus darbus gali siekti 6 tūkst. eurų
Bauda nėra vienintelė galima savavališko remonto pasekmė. Jei darbai atliekami neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento arba smarkiai nukrypstant nuo patvirtinto projekto, jie gali būti pripažinti savavališka statyba.
Nuobaudos dydis priklauso nuo darbų pobūdžio, statinio kategorijos ir vietos bei nuo to, ar pažeidimas padarytas pirmą kartą.
Už neypatingojo statinio savavališką paprastąjį remontą numatyta 60–140 eurų bauda, už savavališką kapitalinį remontą – 300–560 eurų, o už savavališką rekonstravimą – 1 200–2 300 eurų.
Jei pažeidimas padaromas ypatingajame, kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje esančiame statinyje, baudos gali būti gerokai didesnės. Už pakartotinius pažeidimus jos gali siekti 6 tūkst. eurų.
Problemų gali kilti ir tada, kai statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, tačiau buvo privaloma pranešti apie statybos pradžią, o tai nebuvo padaryta.
Statybos inspekcija gali sustabdyti darbus, skirti administracinę nuobaudą ir įpareigoti pateikti trūkstamus dokumentus. Jei pažeidimai nepašalinami, gali būti skiriama papildoma įmoka.
Kai kada teks viską grąžinti į pradinę būklę
Net ir tais atvejais, kai statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, savavališkai pakeitus bendrąją namo nuosavybę gali tekti pašalinti atliktus pakeitimus.
Pavyzdžiui, be savininkų sprendimo prie fasado pritvirtintas kondicionierius, kamera ar kita įranga nebūtinai bus laikomi savavališka statyba siaurąja prasme. Vis dėlto kiti savininkai gali kreiptis į teismą ir reikalauti tokią įrangą išmontuoti.
Atsakomybė taip pat gali kilti, jei dėl remonto užliejamas kitas butas, pažeidžiamos namo konstrukcijos, pablogėja šildymas ar vėdinimas, kyla gaisras, triukšmas ar padaroma kitokia žala. Tokiu atveju kaltam asmeniui gali tekti visiškai atlyginti nuostolius.
Kaimynai ar namo bendraturčiai gali reikalauti ne tik piniginės žalos kompensacijos, bet ir neteisėtai įrengtos konstrukcijos, kameros, kondicionieriaus, angos ar kitos įrangos pašalinimo.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.