Pirmosios šalnos jau čia pat: šis paprastas žingsnis gali išgelbėti jautriausius augalus

Vėstant orams ir dažnėjant šalnoms, sodininkams metas pasirūpinti augalų apsauga. Staigus temperatūros kritimas ypač pavojingas jauniems krūmams, daigams ir vazonuose auginamiems augalams. Nors kai kurios sodo rūšys šalčius ištveria be didesnių sunkumų, jautresniems augalams žiemą gali prireikti papildomos priežiūros.

Sodininkas Morrisas Hankinsonas pataria nelaukti stipresnių šalnų ir pirmiausia apsaugoti labiausiai pažeidžiamus augalus. Tam nebūtinos sudėtingos priemonės – kartais užtenka augalus perkelti į tinkamesnę vietą arba tinkamai juos uždengti, rašo mirror.co.uk.

Daugiausia dėmesio – jauniems ir vazoniniams augalams

Jautriausi temperatūros svyravimams yra jauni, gležni ir vazonuose augantys augalai. Prasidėjus šalnoms jiems gali būti reikalinga papildoma apsauga.

Jei įmanoma, vazonus reikėtų pernešti į nuo šalčio apsaugotą vietą, pavyzdžiui, šiltnamį ar verandą. Neturint tokios galimybės, augalus galima uždengti specialia sodo agroplėvele.

Danga turi siekti žemę ir būti gerai pritvirtinta. Taip sumažėja tikimybė, kad šaltas oras pateks po apsauginiu sluoksniu.

Per stipresnes šalnas gali prireikti dviejų sluoksnių

Esant itin stiprių šalnų grėsmei, vieno agroplėvelės sluoksnio gali neužtekti. Tokiu atveju leidžiama naudoti du sluoksnius, tačiau būtina prisiminti, kad augalams reikia ne tik šilumos, bet ir šviesos bei oro.

Dėl to dangas reikėtų palikti tik tiek laiko, kiek būtina. Ilgai laikoma agroplėvelė gali sumažinti augalus pasiekiančios šviesos kiekį ir pabloginti vėdinimą. Šalčiams pasibaigus, uždengimas neturėtų likti nuolatine priemone.

Prieš atšalimą įvertinkite, ar augalams netrūksta drėgmės

Ruošiantis šaltesniam orui svarbu patikrinti dirvožemio būklę. Jeigu žemė labai sausa, prieš stiprias šalnas augalus galima saikingai palaistyti.

Tačiau per didelės drėgmės reikėtų vengti, ypač tada, kai dirvožemis sunkus ir šaltas. Užmirkusi žemė gali pažeisti šaknis, todėl vandens kiekį būtina derinti prie konkretaus augalo poreikių ir dirvos būklės.

Laistyti nerekomenduojama vakare ar naktį. Ant lapų bei stiebų likęs vanduo, nukritus temperatūrai, gali užšalti. Saugiau augalus laistyti ryte, kad vanduo spėtų susigerti į dirvą, o ant augalo likusi drėgmė – išdžiūti.

Rudenį nepašalinkite visų nudžiūvusių stiebų

Tvarkant sodą gali kilti noras iš karto nupjauti visus nužydėjusius ir nudžiūvusius stiebus, tačiau specialistai ragina neskubėti.

Dalis stiebų ir lapų gali būti paliekami iki pavasario. Jie suteikia augalams tam tikrą papildomą apsaugą ir gali tapti prieglobsčiu smulkiems gyvūnams.

Prieš tvarkant gėlynus verta įvertinti, kuriuos augalus būtina genėti, o kuriuos geriau palikti žiemoti. Taip galima apsaugoti augalus ir prisidėti prie sodo biologinės įvairovės išsaugojimo.

Šalčiui atsparių augalų dengti nebūtina

Ne kiekvienam augalui reikalinga papildoma apsauga. Kai kurios šalčiui atsparios rūšys įprastas žiemos sąlygas paprastai ištveria be papildomos priežiūros.

Tarp jų minimos levandos, šalavijai, rozmarinai, čiobreliai, rusmenės, šalčiui atsparios pelargonijos ir lubinai. Tinkamai įsitvirtinę vietiniai krūmai bei medžiai taip pat dažniausiai gali atlaikyti nemažą dalį žiemos šalčių.

Vis dėlto atsparumą lemia ne vien augalo rūšis. Svarbūs ir jo amžius, augimo vieta bei konkrečios oro sąlygos. Todėl prieš prasidedant šalnoms verta apžiūrėti visą sodą ir pirmiausia pasirūpinti tais augalais, kuriems šaltis gali padaryti daugiausia žalos.