Eidamas 78 metus mirė televizijos veidas, redaktorius ir žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas. Jo netektis sukrėtė ne tik daugelį metų kartu dirbusius kolegas, bet ir artimus bičiulius, su kuriais jis susitikdavo renginiuose ar prie puodelio šilto gėrimo.
Savo prisiminimais apie daugiau kaip 20 metų pažinotą H. Vaitiekūną pasidalijo astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė.
Ji sakė H. Vaitiekūną visada žinojusi kaip žurnalistą, tačiau artimiau su juo susipažino televizijos laidoje „Iliuzija_tikrovė“. Vėliau jų keliai ne kartą susikirto.
Profesionalumas ir garbė buvo neatsiejami nuo jo vardo
V. Budraitytė pasakojo, kad H. Vaitiekūnas dažnai ją kalbindavo įvairiomis temomis. Ji jį prisiminė kaip garbingą žmogų, kuris niekada nebūtų bandęs kitam pakenkti ar „pakišti kiaulės“.
Anot pašnekovės, garbė ir profesionalumas buvo tikroji jo vizitinė kortelė. Ji H. Vaitiekūną apibūdino kaip eruditą ir intelektualą, su kuriuo bendrauti visuomet buvo įdomu.
V. Budraitytė prisiminė vieną susitikimą savo namuose. H. Vaitiekūnas buvo atėjęs pakalbinti jos vienam leidiniui, tačiau pokalbis apie kosmoso sandarą, esmę ir tvarumą užsitęsė maždaug 3–4 valandas. Tik vėliau abu prisiminė, dėl ko žurnalistas atvyko, todėl ji skubiai atsakė į jo klausimus.
Astrologė taip pat papasakojo apie kitą įsimintiną epizodą. Kartą ji turėjo atvykti į renginį Kaune, tačiau dėl plikledžio smarkiai vėlavo. Organizatorius apie tai moteris buvo įspėjusi iš anksto, tačiau atėjusi į salę jautėsi susierzinusi ir buvo visa suplukusi.
Prie jos iškart priėjo H. Vaitiekūnas su mikrofonu – jis renginyje fiksavo ir aprašinėjo svarbiausius įvykius. Žurnalistas pradėjo klausinėti, tačiau V. Budraitytė teigė negalėjusi susikaupti ir atsakinėjusi nerišliai.
Galiausiai H. Vaitiekūnas jai pasiūlė pailsėti ir pokalbį pratęsti po pusvalandžio, nes tuo metu ji kalbėjo visai ne taip, kaip įprastai. Pasak V. Budraitytės, jie galiausiai perrašė tik du klausimus, tačiau vėliau pamatė, kad iš šios medžiagos buvo sumontuotas puikus siužetas.
Po šio įvykio ji juokavo, kad H. Vaitiekūnas net ir turėdamas vien jos nuotrauką tikriausiai sugebėtų sukurti ką nors įdomaus ir išleisti į eterį.
Paskutinį kartą susitiko per knygos pristatymą
Paskutinį gyvą susitikimą su H. Vaitiekūnu V. Budraitytė prisiminė per savo debiutinės knygos pristatymą 2019-aisiais.
Tąkart bičiulis ją palaikė dėl naujos knygos. Draugų būryje visi bendravo ir džiaugėsi jaukia proga susitikti.
V. Budraitytė taip pat prisiminė H. Vaitiekūno pasiūlymą rinktis žurnalistiką, nes, jo manymu, ji būtų buvusi puiki žurnalistė. Moteris atsakė esanti pernelyg tiesmuka ir nelanksti, todėl sisteminiam darbui netinkanti – dėl to ji pasirinko laisvo žmogaus gyvenimą ir mėgstamą veiklą.
Vis dėlto šie bičiulio žodžiai jai liko kaip šiltas ir malonus įvertinimas. Šiandien H. Vaitiekūną V. Budraitytė prisimena su šypsena.
„Lietuva neteko didžio žmogaus“
Žvelgdama į bendravimo metus, V. Budraitytė sakė visada stebėjusis H. Vaitiekūno gebėjimu kalbėtis praktiškai bet kokia tema. Nors kalbėti gali daugelis, jis, jos teigimu, su įvairių sričių profesionalais diskutuodavo kaip lygus su lygiu.
Pašnekovė apgailestavo, kad retai prisimenama dar viena H. Vaitiekūno veiklos pusė – jis buvo puikus ir studentų mylimas dėstytojas. V. Budraitytė teigė, kad Lietuva neteko žmogaus, kuris žurnalistams buvo profesionalumo ir profesinės etikos pavyzdys.
Ji taip pat liūdnai pastebėjo, kad šiandien dažnai lygiuojamasi ne į geriausius, o į tuos, kurie labiausiai moka pataikauti sistemai, nors tai ne visuomet dera su žurnalisto vardu.
V. Budraitytė neslėpė H. Vaitiekūną laikanti didžiu žmogumi, išėjusiu Anapilin. Pasak jos, Baltų tikėjime teigiama, kad anapus gyvenimas yra geresnis ir laimingesnis, nes žmogus gali gyventi be žmogiško, kančią keliančio kūno.
Pašnekovė sakė tuo tikinti ir dėkojo H. Vaitiekūnui už tai, kad jis buvo jos gyvenime, o likimas suteikė galimybę prisiliesti prie jo asmenybės.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.