130 tūkst. eurų klausimas ir „Nemuno aušros“ schemos: K. Žukauskas atskleidė, kas jį labiausiai nustebino

Komunikacijos specialistas ir visuomenininkas Karolis Žukauskas viešumoje žinomas dėl anoniminių laiškų Lietuvos valdantiesiems ir tyrimų apie galimai neskaidrų partijos „Nemuno aušra“ finansavimą. Tinklalaidėje jis pasakojo, ką atskleidė nagrinėdamas partiją pasiekusius grynuosius pinigus, sankcijas Baltarusijai ir išaugusį Remigijaus Žemaitaičio įrašų apie baltarusiškas trąšas skaičių.

K. Žukauskas viešėjo Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“, kurioje dalyvavo laidoje „DEMASKUOTOJAS: Politikų pirkimo SCHEMOS, seimo kėdės kaina ir baltarusiški atkatai“. Naujienų portalas tv3.lt dėl komentaro kreipėsi į „Nemuno aušros“ atstovus, tačiau šie komentuoti atsisakė.

Skaičiai skirtinguose miestuose sukėlė klausimų

Laidos vedėjas A. Lebedenko priminė neseniai paskelbtą K. Žukausko tyrimą apie galimai neapskaitytus 130 tūkst. eurų grynaisiais, kuriuos galėjo gauti „Nemuno aušra“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prokuratūra vasario 6 dieną tyrimą nutraukė, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 28 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų sumą. Dėl to kilo klausimas, kur galėjo pradingti likusi tyrime minima suma.

K. Žukauskas teigė, kad prokuratūroje tyrimas vis dar vyksta, todėl galutinių rezultatų jis nežinantis. Jo teigimu, VRK atliko atskirą tyrimą dėl finansavimo, tačiau nagrinėjo tik vieną miestą.

Pasak jo, „Nemuno aušra“ finansavimą gavo iš penkių skirtingų miestų žmonių. Jis minėjo Vilnių, Kelmę, Šilutę, Šilalę, Klaipėdą ir Marijampolę.

Tirdamas mokėjimus, K. Žukauskas lygino sumas ir datas, kada pinigai iš skirtingų miestų buvo pervedami partijai. Jo teigimu, pasikartodavo apvalūs sutapimai: iš Kelmės per maždaug tris dienas skirtingi žmonės pervesdavo iš viso 10 tūkst. eurų. Tokios pačios bendros sumos, anot jo, pasitaikė ir Šilutėje, Šilalėje bei Klaipėdoje, o Marijampolėje suma buvo 5 tūkst. eurų mažesnė.

K. Žukauskas sakė, kad būtent šie pasikartojantys skaičiai paskatino jį aiškintis, kodėl partija galėjo gauti tokias dideles grynųjų pinigų sumas.

Jo skaičiavimu, VRK nustatyta suma turėjo būti susijusi tik su Vilniuje atliktu tyrimu. K. Žukauskas teigė, kad jo paties apskaičiuota Vilniaus grynųjų suma buvo labai panaši į VRK nustatytąją.

Jis svarstė, kad VRK galėjo pasirinkti būtent Vilnių todėl, kad ten pinigų judėjimą buvo lengviau atsekti – mokėjimai esą buvo susiję su Puchovičiaus įmonėmis. K. Žukausko įsitikinimu, jei VRK arba teisėsauga tokiu pačiu būdu išnagrinėtų likusius miestus, bendra suma galėtų siekti apie 130 tūkst. eurų.

Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galima žiūrėti čia.

K. Žukauskas: tokie atvejai galėjo būti ir kitose partijose

A. Lebedenko paklausus, ar „Nemuno aušra“ yra vienintelė Lietuvos partija, galėjusi naudoti tokią pinigų gavimo schemą, K. Žukauskas atsakė neigiamai.

Jo teigimu, panašių veiksmų galėjo imtis didelė dalis partijų, tačiau šiuo atveju išsiskiria mastas. Jis aiškino, kad viena yra tokiu būdu surinkti visą partijos biudžetą, o kita – taip papildyti tik nedidelę jo dalį.

K. Žukauskas taip pat kalbėjo apie ankstesnius laikotarpius Lietuvos politikoje, kai, jo teigimu, tokie finansavimo būdai buvo lengviau įgyvendinami. Jis priminė, kad po Dalios Grybauskaitės inicijuotų pokyčių įstatymai tokią galimybę apribojo, tačiau bandymai apeiti ribojimus, jo manymu, tęsiasi.

Pašnekovas teigė, kad išsamiau išnagrinėtų ir kitų partijų veiklą, jei turėtų daugiau laiko bei išteklių. Kol kas jis renkasi temas, kurios jam atrodo įdomiausios ir, jo vertinimu, valstybei kelia didžiausią problemą.

K. Žukauskas pasakojo, kad peržiūrėjęs „Nemuno aušros“ pavedimus nuo pat partijos susikūrimo nerado nė vieno didesnio mokėjimo, kuris neįsilietų į jo minimus sutapimus ir galimas schemas. Jo teigimu, pasitaikė maždaug 50 ar 100 eurų pervedimų, kurie galėjo būti įprastas nario mokestis, tačiau visi didesni nei 500 eurų mokėjimai, jo manymu, buvo susiję su tam tikrais pasikartojančiais modeliais.

Pašnekovas teigė, kad partijai ateinant be realios narių finansinės paramos bazės, o finansavimą gaunant iš, jo vertinimu, fiktyvių pavedimų, tokia situacija atrodo itin įžūli. Jis pripažino, kad panašių atvejų gali būti ir kitose partijose, tačiau šiais laikais, jo manymu, kitos tokio masto partijos nėra ir nebuvo. K. Žukauskas svarstė, kad panašiu konkurencingumu galėjo pasižymėti nebent Darbo partija, tačiau teigė neturintis pakankamai duomenų apie įvykius prieš 20 metų.