Didelė staigmena dėl žiemos Lietuvoje: taip gali nutikti pirmą kartą istorijoje

Artėjanti 2026–2027 metų žiema Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų. Ar sulauksime stiprių šalčių ir gausaus sniego, ar šaltasis sezonas vėl nustebins neįprastai šiltais orais? Meteorologai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės prognozės gali atskleisti bendras temperatūros tendencijas, tačiau tikrasis žiemos scenarijus priklausys nuo daugybės atmosferos procesų. Vienas jų gali gerokai pakeisti įprastą žiemos vaizdą.

Lapkričio pradžioje daugelis Lietuvos gyventojų jau pradeda domėtis, kokių orų tikėtis gruodį, sausį ir vasarį. Nors kalendorinė žiema dar neprasidėjo, diskusijos apie galimą sniego kiekį, šalčius ir temperatūros rekordus kasmet tampa vis aktualesnės.

Šiemet dėmesį traukia ne vien klausimas, ar žiema bus šalta. Vis dažniau svarstoma, ar Lietuvoje gali susiklostyti toks orų derinys, kuris būtų itin neįprastas ankstesnių stebėjimų kontekste.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbią aplinkybę: ilgalaikės sezoninės prognozės nėra tiksli kiekvienos dienos orų prognozė.

Žiema Lietuvoje gali pateikti netikėtumų

Lietuvos žiemoms būdingi dideli temperatūros svyravimai. Vieną savaitę gali vyrauti teigiama temperatūra ir lietus, o kitą šalį gali pasiekti arktinės kilmės oro masės, atnešančios sniegą bei stipresnį šaltį.

Tokius pokyčius lemia atmosferos cirkuliacija, Atlanto vandenyno įtaka ir oro masių judėjimas virš Europos.

Jeigu didžiąją žiemos dalį vyrautų vakarų krypties oro srautai, Lietuvą dažniau pasiektų šiltesnis ir drėgnesnis oras. Tokiu atveju sniego danga galėtų susidaryti tik trumpam, o krituliai dažnai iškristų lietaus arba šlapdribos pavidalu.

Tačiau pasikeitus atmosferos cirkuliacijai situacija gali apsiversti vos per kelias dienas.

Į Lietuvą prasiveržęs šaltas žemyninis ar arktinis oras gali lemti staigų temperatūros kritimą net ir po ilgiau trukusio atšilimo.

Ar gali nutikti tai, ko Lietuva dar nėra mačiusi?

Vienas įdomiausių klausimų – ar artėjanti žiema galėtų pasižymėti rekordiniais temperatūros rodikliais.

Klimatui šylant, didėja neįprastai šiltų laikotarpių tikimybė, o šaltų žiemų pobūdis ilgainiui keičiasi. Vis dėlto tai nereiškia, kad stiprūs šalčiai ar gausus snygis Lietuvoje tampa neįmanomi.

Teoriškai ateityje gali būti užfiksuota šilčiausia meteorologinių stebėjimų istorijoje žiema, naujas atskiro mėnesio temperatūros rekordas ar neįprastai trumpai išsilaikiusi sniego danga.

Tačiau šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti, kad būtent 2026–2027 metų žiemą Lietuvoje pirmą kartą istorijoje bus pasiektas konkretus rekordas.

Tokiam teiginiui reikėtų patikimų naujausių sezoninių prognozių ir istorinių meteorologinių duomenų palyginimo.

Didžiausia staigmena gali būti ne šaltis, o jo nebuvimas

Daugeliui lietuvių žiema vis dar asocijuojasi su sniegu, spaudžiančiu šaltuku ir užšalusiais vandens telkiniais. Tačiau pastarųjų dešimtmečių klimato tendencijos rodo, kad vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje kyla.

Tai gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik gamtai, bet ir kasdieniam žmonių gyvenimui.

Šiltesnėmis žiemomis dažniau pasitaiko situacijų, kai temperatūra svyruoja apie nulį. Dieną tirpstantis sniegas ir naktį susidarantis plikledis gali apsunkinti eismo sąlygas.

Be to, dažnesni atlydžiai gali paveikti augalus, žiemkenčius ir miškų ekosistemas.

Vis dėlto net ir šiltesnė už daugiametį vidurkį žiema gali turėti keletą labai šaltų savaičių.

Būtent todėl vien vidutinės sezoninės temperatūros prognozė neatskleidžia viso būsimo žiemos vaizdo.

Meteorologai stebi svarbius atmosferos procesus

Norint suprasti, kokia galėtų būti artėjanti žiema, svarbu atsižvelgti į didelio masto atmosferos reiškinius.

Vienas jų – Šiaurės Atlanto osciliacija, dažnai žymima NAO santrumpa. Šis reiškinys susijęs su atmosferos slėgio skirtumais Atlanto regione ir gali turėti didelės įtakos Europos žiemos orams.

Kai susidaro palankios sąlygos stipriam vakarų oro srautui, į Baltijos regioną dažniau plūsta švelnesnis Atlanto oras.

Kitomis aplinkybėmis gali sustiprėti šalto oro prasiveržimų iš šiaurės ar rytų tikimybė.

Ne mažiau dėmesio sulaukia ir stratosferos poliarinis sūkurys. Jo pokyčiai tam tikromis sąlygomis gali paveikti atmosferos cirkuliaciją žemesniuose sluoksniuose.

Tačiau svarbu suprasti, kad nė vienas iš šių reiškinių savaime negarantuoja konkrečios temperatūros Lietuvoje.

Gruodis, sausis ir vasaris gali būti visiškai skirtingi

Dar viena priežastis, kodėl žiemos prognozes reikia vertinti atsargiai, – dideli skirtumai tarp atskirų mėnesių.

Gruodis gali prasidėti gana švelniais orais, o sausį į šalį gali įsiveržti gerokai šaltesnės oro masės. Lygiai taip pat po šalto sausio vasaris gali atnešti ilgalaikį atšilimą.

Todėl net jeigu sezoninė prognozė rodytų didesnę nei įprasta vidutinės temperatūros tikimybę, tai dar nereikštų, kad visi trys žiemos mėnesiai bus šilti.

Sezoniniai meteorologiniai modeliai pirmiausia vertina bendras tendencijas ir tikimybes, o ne tikslias konkrečių dienų oro sąlygas.

Patikimesnį vaizdą apie artimiausią snygį, šalčio bangą ar atlydį paprastai suteikia trumpesnio laikotarpio prognozės.

Ką artėjanti žiema reikš gyventojams?

Nepriklausomai nuo to, ar žiema bus šiltesnė, ar šaltesnė už įprastą, gyventojams svarbu pasiruošti permainingiems orams.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti staigiems temperatūros pokyčiams.

Net ir esant gana švelniai žiemai, kelių dienų šalčio banga gali sukelti problemų transportui, šildymo sistemoms ir vandentiekio infrastruktūrai.

Kita vertus, gausūs krituliai, šlapdriba ir plikledis kartais gali būti pavojingesni už stabilų šaltį.

Todėl vertėtų reguliariai tikrinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas prognozes ir perspėjimus.

Kada paaiškės tikrasis žiemos scenarijus?

Nors ilgalaikės prognozės leidžia įvertinti galimas sezono tendencijas, tiksliai numatyti visos žiemos orų iš anksto neįmanoma.

Artėjant gruodžiui meteorologiniai modeliai pateiks vis daugiau informacijos apie pirmųjų žiemos savaičių atmosferos procesus.

Tačiau sausio ir vasario orų pobūdis vis dar gali keistis priklausomai nuo atmosferos cirkuliacijos.

Svarbiausia išvada – Lietuvoje įmanoma ir neįprastai šilta žiema, ir staigūs stipraus šalčio epizodai. Ar artėjantis sezonas taps istoriniu, paaiškės tik palyginus faktinius meteorologinius duomenis su ankstesnių metų stebėjimais.

Viena aišku: žiema Lietuvoje nebūtinai atrodys taip, kaip ją įsivaizduojame lapkričio pradžioje.