Tokios žiemos Lietuva dar gali būti nemačiusi: kas laukia?

Apie artėjančią žiemą jau pasirodo drąsių spėjimų: vieni žada didelius šalčius ir sniego pusnis, kiti – ilgą, šlapią ir beveik be sniego sezoną. Tačiau lapkričio pradžioje dar negalima patikimai pasakyti, kuriomis dienomis Lietuvoje spaus speigas ar kurioje šalies vietoje prisnigs daugiausia. Kol kas matyti tik bendros tendencijos, o jos leidžia svarstyti kelis skirtingus scenarijus.

Todėl teiginį, kad laukia „tokios žiemos, kokios Lietuva dar nematė“, kol kas reikėtų vertinti atsargiai. Sezoninės prognozės nepasako, kokie orai bus konkrečią sausio savaitę, ir negarantuoja nei rekordinio šalčio, nei neįprasto snygio.

Lapkritis kol kas siunčia šiltesnį signalą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos lapkričio 3 dieną atnaujintoje ilgalaikėje prognozėje nurodoma, kad lapkričio vidutinė oro temperatūra gali būti iki 1 °C aukštesnė už standartinę klimato normą. Antroje mėnesio pusėje temperatūra prognozuojama apie 1,5 °C aukštesnė už normą, o kritulių gali būti iki 50 proc. daugiau nei įprastai. Tai šiuo metu yra artimiausias laikotarpis, apie kurį galima kalbėti konkrečiau.

Šie skaičiai nereiškia, kad visą lapkritį bus šilta ar kad šaltų dienų nepasitaikys. Mėnesio vidurkį gali pakelti švelnesni orai, nors tarp jų trumpam įsiterptų šalnos, šlapdriba ar net sniegas. Didesnis kritulių kiekis taip pat nebūtinai reiškia sniegingą mėnesį – vėlyvą rudenį Lietuvoje jie dažnai iškrinta lietumi.

Ką rodo sezoninės prognozės?

Europos „Copernicus“ klimato tarnybos spalio mėnesio apžvalgoje nurodoma, kad didžiojoje Europos dalyje šį sezoną labiau tikėtina aukštesnė nei įprasta temperatūra ir daugiau kritulių. Tačiau tai plataus masto tendencija, o ne tiksli Lietuvos prognozė. Sezoninis modelis gali parodyti, koks scenarijus labiau tikėtinas per ilgesnį laikotarpį, bet negali patikimai nusakyti, kada konkrečiai prasidės šalčio banga ar kiek sniego jos metu iškris.

Tai palieka vietos labai permainingai žiemai. Net ir tada, kai viso sezono vidutinė temperatūra būna aukštesnė už įprastą, Lietuvoje gali pasitaikyti kelių dienų ar savaičių šalčio epizodų. Lygiai taip pat šaltas savaitgalis savaime nereiškia, kad visa žiema bus išskirtinai speiguota.

Daugiau atodrėkių, bet sniego dar neatšaukia

Jeigu švelnesnis scenarijus išsilaikytų, žiemą galėtų dažniau keistis atlydžiai ir trumpi šalčio periodai. Tokiais orais sniegas gali greitai ištirpti, o krituliai vietomis kristi tai lietumi, tai šlapdriba. Vis dėlto dabartiniai duomenys neleidžia užtikrintai teigti, kad sniego Lietuvoje nebus. Pakanka pasikeitusios oro masių krypties, kad bent dalyje šalies trumpam įsitvirtintų tikra žiemiška danga.

Kiekvienais metais didelę reikšmę turi atmosferos cirkuliacija: iš kur atkeliauja oro masės, kaip juda Atlanto ciklonai ir kur susiformuoja aukšto slėgio sritys. Šie veiksniai gali pasikeisti, todėl dar tolimos prognozės vėliau koreguojamos.

Kada bus aiškiau?

Tikslesnį vaizdą apie artėjančius šalčius, snygį ar lijundrą meteorologai galės pateikti artėjant konkretiems orų pokyčiams. Kelių dienų prognozė paprastai yra gerokai naudingesnė planuojant keliones ar pasiruošiant sudėtingoms sąlygoms nei spėjimai apie visą žiemą.

Kol kas aiškiausias signalas – lapkritis gali būti šiltesnis ir drėgnesnis už įprastą, o Europos sezoniniai modeliai taip pat palankesni šiltesnės žiemos scenarijui. Tačiau tai dar neatsako, ar Lietuvą pasieks stipri šalčio banga, ar sulauksime gausaus snygio. Tad kalbos apie istorinę žiemą kol kas labiau kursto smalsumą, nei apibūdina tai, ką meteorologai jau gali patvirtinti.