Neskubėkite dengti rožių po pirmųjų šalnų: štai kada tai darau, kad pavasarį kerai būtų sveiki

Kiekvieną rudenį, kai orai pradeda vėsti, vis dažniau žvilgteliu į savo rožių kerus ir svarstau, ar jau atėjo metas juos ruošti žiemai. Vienos rožės dar džiugina paskutiniais žiedais, kitos jau numetė dalį lapų, o naktimis termometras kartais rodo temperatūrą žemiau nulio. Anksčiau man atrodydavo, kad kuo greičiau rožes uždengsiu, tuo saugesnės jos bus. Tačiau ilgainiui supratau, kad per anksti uždengti kerai gali nukentėti ne mažiau nei visai neapsaugoti, ypač kai po šalnų vėl sugrįžta lietus ir šiltesni orai.

Lietuvoje rožių žiemojimas dažnai tampa tikru išbandymu ne vien dėl šalčio, bet ir dėl permainingų orų. Vienais metais žemę anksti užkloja sniegas, o kitais gruodį lyja beveik taip pat, kaip spalį, ir tik sausį užklumpa stipresni šalčiai. Todėl ruošdama rožes žiemai niekada nepasikliauju vien kalendoriumi. Įvertinu augalo veislę, jo amžių, sodinimo vietą, dirvos drėgnumą ir artimiausių savaičių orų prognozę. Pasidalysiu, kaip pati pasirūpinu skirtingomis rožėmis, kada pradedu dengimo darbus ir kokių klaidų stengiuosi nedaryti.

Kada reikia dengti rožes žiemai Lietuvoje?

Dažniausiai pirmuosius pasiruošimo darbus pradedu dar spalį, tačiau pačių rožių dengti neskubu. Lengvos rudens šalnos daugeliui sode auginamų rožių nėra pavojingos ir padeda augalams palaipsniui pereiti į ramybės laikotarpį. Jeigu po pirmojo atšalimo sinoptikai žada dar dvi šiltas savaites, nematau prasmės kerų slėpti po storais uždangalais. Tokiomis sąlygomis po danga gali kauptis drėgmė, o augalas negauna pakankamai oro.

Paprastai rimtesnį dengimą planuoju tada, kai naktinės šalnos ima kartotis, temperatūra kelias naktis nukrinta maždaug iki 5 laipsnių šalčio, o ilgalaikėje prognozėje nebematyti užsitęsusio atšilimo. Tai tik orientyras, o ne griežta taisyklė, nes rožių atsparumas labai skiriasi. Kai kurioms ištvermingoms parko rožėms papildomo dengimo apskritai nereikia. Tuo tarpu jautresnėms veislėms ir jauniems kerams apsaugą paruošiu atidžiau.

Kodėl pavojinga rožes uždengti per anksti?

Viena dažniausių klaidų, kurią pastebiu soduose, yra noras rožes užkloti vos pasirodžius pirmosioms šalnoms. Kartais spalio pradžioje po vienos šaltos nakties kerai jau būna apvynioti keliais dangos sluoksniais. Tačiau dienomis temperatūra dar gali pakilti gana aukštai, ypač saulėtose ir nuo vėjo apsaugotose vietose. Po per anksti uždėta danga tuomet susikaupia šiluma ir drėgmė, todėl padidėja iššutimo bei grybinės kilmės ligų rizika.

Ypač nemalonios rožėms būna žiemos, kai šalčius nuolat keičia atlydžiai. Jei keras sandariai uždengtas, viduje gali susidaryti kondensatas, o jautresni ūgliai ilgai lieka drėgni. Todėl mano tikslas nėra kuo anksčiau sukurti rožei šiltą aplinką. Daug svarbiau leisti augalui natūraliai pasiruošti ramybės laikotarpiui ir apsaugoti jį tada, kai to iš tiesų prireikia.

Ne visoms rožėms reikia vienodos apsaugos

Prieš dengdama rožes pirmiausia pasižiūriu, kokiai grupei jos priklauso. Kai kurios šiuolaikinės veislės išaugintos dėl įspūdingų žiedų ir gausaus žydėjimo, tačiau žiemą gali būti jautresnės. Kitos, ypač dalis senųjų bei parko rožių, gerai pakelia mūsų klimatą ir gali peržiemoti beveik be papildomos pagalbos. Todėl visada patariu pasidomėti konkrečia veisle, o ne spręsti vien pagal žiedų spalvą ar krūmo dydį.

Taip pat svarbi vieta, kurioje rožė auga. Nuo šiaurinių vėjų apsaugotoje, gerai drenuojamoje vietoje keras gali jaustis geriau nei atvirame ir vėjuotame sklype. Jeigu dirva sunki, molinga ir ilgai šlapia, vien papildomas apklotas nepadės išspręsti visų problemų. Dėl to rožių žiemojimo sėkmė prasideda dar nuo tinkamos sodinimo vietos.

Kaip žiemai ruošiu arbatines hibridines rožes?

Arbatinės hibridinės rožės mėgstamos dėl didelių, dailių žiedų, tačiau daliai jų Lietuvos žiemomis prireikia daugiau priežiūros. Pirmiausia apžiūriu krūmą, pašalinu aiškiai pažeistas ar sergančias augalo dalis ir patikrinu, ar aplink pagrindą nesikaupia vanduo. Jeigu rožė skiepyta, ypač svarbu apsaugoti skiepijimo vietą. Priklausomai nuo jos padėties ir veislės jautrumo, aplink kerą galima supilti apsauginį sausos, purios žemės ar tinkamo komposto kauburėlį.

Jei numatomi stiprūs šalčiai be sniego, jautresniam krūmui paruošiu papildomą orui laidų uždangalą. Tam patogu naudoti lankus arba kitą nedidelį karkasą, ant kurio tvirtinama tinkama daržo danga. Stengiuosi, kad medžiaga nebūtų stipriai prispausta prie šakų ir kad viduje liktų erdvės orui. Tokia konstrukcija padeda apsaugoti rožę, bet nesudaro visiškai uždaros ir drėgnos aplinkos.

Kaip apsaugoti laipiojančias rožes nuo šalčio?

Laipiojančios rožės man visada kelia daugiausia klausimų, nes jų ilgi ūgliai dažnai būna pritvirtinti prie arkų, tvorų ar kitų atramų. Jeigu veislė jautresnė ir ūgliai pakankamai lankstūs, juos galima atsargiai nuimti nuo atramos ir palenkti arčiau žemės. Tai geriausia daryti dar prieš stiprų šaltį, kol šakos nepraradusios lankstumo. Palenktų ūglių nededu tiesiai į šlapią dirvą, o pasirūpinu, kad jie nesiliestų su nuolat drėgnu paviršiumi.

Tačiau kai kurios laipiojančios rožės turi storus, standžius stiebus, kuriuos lankstant labai lengva nulaužti. Tokiu atveju nesistengiu per jėgą jų prispausti prie žemės. Geriau apsaugoju augalo pagrindą, o jautresnius ūglius, jeigu reikia, apgaubiu orui laidžia medžiaga. Ypač svarbu išsaugoti pernykščius ūglius tų veislių, kurios gausiausiai žydi ant senesnių šakų.

Ar reikia dengti parko ir šalčiui atsparias krūmines rožes?

Parko ir dalis senųjų krūminių rožių paprastai būna gerokai ištvermingesnės už jautrias puošniąsias veisles. Jeigu konkreti rožė jau ne vieną žiemą sėkmingai peržiemojo mano sode, jos paprastai neapkraunu storais uždangalais. Dažnai pakanka pasirūpinti šaknų zona ir pašalinti ligų pažeistus lapus bei šakas. Jeigu augalas auga atviroje vietoje, kartais naudoju papildomą apsaugą nuo stipraus vėjo.

Vis dėlto ir šioje grupėje pasitaiko skirtingo atsparumo veislių. Vienos gerai ištveria net stipresnius šalčius, o kitoms ypač nepalankios besniegės žiemos. Todėl nepatarčiau visų parko rožių laikyti visiškai nereikliomis. Geriausia derinti informaciją apie veislę su ankstesnių žiemų patirtimi konkrečiame sode.

Kodėl jaunoms rožėms skiriu daugiau dėmesio?

Pirmaisiais metais po pasodinimo rožės dar tik įsitvirtina naujoje vietoje. Jų šaknų sistema gali būti ne taip gerai išsivysčiusi kaip senų krūmų, todėl temperatūros svyravimai ir dirvos drėgmės problemos kartais veikia stipriau. Tokias rožes rudenį apžiūriu atidžiau ir pasirūpinu, kad jų pagrindas būtų apsaugotas nuo stiprių šalčių. Tačiau net ir jaunam augalui nebandau sukurti sandaraus, drėgmę kaupiančio apvalkalo.

Ypač svarbu įvertinti rudenį pasodintas rožes. Jeigu jos buvo pasodintos visai prieš šalčius, šaknys gali būti nespėjusios gerai įsitvirtinti. Tokiu atveju papildoma apsauga dažnai naudinga, tačiau būtina atsižvelgti į dirvos būklę. Drėgnoje, sunkioje žemėje net ir labai kruopščiai uždengta rožė gali peržiemoti prasčiau.