Gynybai skirti milijonai stringa: kas trukdo Lietuvai laiku įsigyti ginkluotę?

Nors Lietuvos gynybos biudžetas kasmet auga, ginkluotės įsigijimai vis dar vyksta lėtai. Iki spalio 14-osios, kai iki metų pabaigos buvo likę mažiau nei trys mėnesiai, panaudota 52 proc. suplanuotų asignavimų. Politikų teigimu, ši situacija kartojasi jau ne vienus metus: pirkimus vilkina ilgos procedūros, gamintojų vėlavimai ir didelės eilės.

Didžioji dalis pirkimų nusikelia į metų pabaigą

T. Martinaitis teigė, kad nepakankamą lėšų panaudojimą lemia sisteminės priežastys. Pasak jo, atvejai, kai metų pabaigoje nemaža dalis gynybai numatytų pinigų dar nebūna išleista, kartojasi per skirtingas Vyriausybes.

Jis nurodė, kad spalio 14 dieną Krašto apsaugos ministerija buvo panaudojusi 52 proc. visų planuotų asignavimų. Šis rezultatas yra geresnis nei 2024 ir 2025 metais, tačiau spalį išleista tik kiek daugiau nei pusė lėšų vis tiek rodo esamas problemas.

Martinaičio teigimu, gavus biudžetą ir pradėjus planuoti pirkimus, daugelis derinimų užtrunka. Dėl to sutartys ir mokėjimai dažnai įvykdomi tik paskutiniais metų mėnesiais.

Per trumpą laiką panaudotų lėšų dalis padidėjo nuo nepilnų 45 proc. iki 52 proc. Martinaitis aiškino, kad tokį šuolį galėjo lemti vienas didelis mokėjimas. Krašto apsaugos ministerija šiuo metu perka įvairias sistemas, priešlėktuvinės gynybos priemones, tankus ir kovos mašinas. Tokių sandorių vertė neretai viršija 100 mln. eurų, todėl vieno pirkimo avanso sumokėjimas gali smarkiai paveikti viso biudžeto panaudojimo rodiklį.

Ginklų tenka laukti eilėje

A. Pocius, remdamasis ilgamete tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirtimi, sakė, kad panaši padėtis kartojasi kasmet. Ypač sudėtinga įsigyti strategiškai svarbią ginkluotę, kai Lietuva priklauso nuo gamintojų gamybos terminų.

Pasitaiko atvejų, kai gamintojai vėluoja pristatyti užsakytas prekes, nors pinigai jau būna sumokėti. Tuomet finansininkams tenka perskirstyti asignavimus į kitas sritis. Jei avansas dar nesumokėtas, paruoštos lėšos gali būti nukreiptos ten, kur įrangą įmanoma įsigyti nedelsiant.

Tačiau didžiausi pirkimai, įskaitant svarbiausius oro gynybos elementus, yra ilgalaikiai. Tokios priemonės negaminamos per vieną mėnesį – jų pristatymas gali būti numatytas metams ar net keleriems metams. Daug valstybių, ypač NATO rytinio flango šalys, pateikė užsakymus tiems patiems gamintojams, todėl tenka laukti bendroje eilėje.

Pocius pabrėžė, kad dalis šių kliūčių nuo Lietuvos nepriklauso. Vis dėlto, jo vertinimu, kai kuriuos procesus būtų galima pagreitinti sutrumpinus nacionalines procedūras. Tam nereikėtų nei Briuselio, nei Vašingtono leidimo – sprendimus galėtų priimti atsakingi Lietuvos pareigūnai.

Jo manymu, ministras arba įgaliotas viceministras turėtų aktyviau derėtis su kitų valstybių atstovais. Kadangi Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija, toliau esančios šalys, kurios užsakymus pateikė anksčiau, galbūt galėtų laikinai užleisti savo vietą eilėje. Pocius teigė, kad tokios situacijos jau yra buvusios: kai kurios valstybės, įvertinusios grėsmes, sutiko perleisti savo užsakymus Lietuvai, o vėliau atsiimti tai, ką buvo užsakiusios.

Rengiamos viešųjų pirkimų taisyklių pataisos

Martinaitis patvirtino, kad tokios derybos vyksta. Jis sakė, kad ministras Kaunas sulaukia kritikos iš opozicijos ir koalicijos narių dėl dažnų komandiruočių bei užsienio vizitų, tačiau tokie susitikimai esą reikalingi ryšiams palaikyti. Jie gali padėti susitarti dėl ginkluotės tiekimo ar vietos eilėje pakeitimo, kai Lietuvai kyla skubus poreikis.

Šiemet, kilus dronų grėsmei ir jiems pradėjus skristi į Lietuvos teritoriją, Vyriausybė leido tam tikras priešdroninės gynybos sistemas įsigyti nesilaikant įprastų viešųjų pirkimų procedūrų. Tačiau Martinaitis pabrėžė, kad tokia išimtis gali būti taikoma tik ypatingais atvejais ir neturėtų tapti įprasta praktika.

Pasak jo, ministras Kaunas yra parengęs viešųjų pirkimų taisyklių tobulinimo paketą. Juo siekiama atsisakyti perteklinės biurokratijos ir sudaryti sąlygas pirkimus vykdyti paprasčiau bei greičiau.

Kartu pripažįstama, kad tokie pakeitimai gali sulaukti klausimų tiek iš opozicijos, tiek iš kitų kritikų. Gynybos pramonės įmonės tarpusavyje konkuruoja ir turi savo lobistų, todėl ne visi rinkos dalyviai yra suinteresuoti procedūras trumpinti. Kai kuriems svarbesnė gali būti jų pačių nauda, o tai kelia papildomą riziką.

Konservatoriai žada remti spartesnius pirkimus

A. Pocius teigė, kad konservatoriai palaikė svarbiausius valdančiųjų sprendimus nacionalinio saugumo ir gynybos srityse, įskaitant praėjusių metų biudžetą bei pagrindinius pirkimus.

Jo teigimu, kartais valdančiosios koalicijos atstovai kritikuoja Vyriausybę labiau nei opozicija. Buvę „Nemuno aušros“ atstovai, anksčiau priklausę koalicijai, dabar opozicijoje kelia skaidrumo ir auditų klausimus. Pocius mano, kad tokie reikalavimai ir patikros užima laiko bei gali stabdyti įsigijimus.

Jis taip pat sakė, kad Gynybos resursų agentūros darbuotojai gali vengti lankstesnių sprendimų, nes baiminasi atsakomybės už procedūras, kurios būtų įvykdytos ne laiku arba ne visiškai pagal taisykles. Todėl politikų kritika ir kišimasis kai kuriais atvejais gali trukdyti greičiau įsigyti svarbiausią įrangą.

Pocius pabrėžė, kad geopolitinė padėtis negerėja. Dronai skraido ne tik į Ukrainą, bet ir į kitas NATO bei Europos Sąjungos valstybes, todėl grėsmė, jo vertinimu, didėja.

Jis teigė, kad opozicija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – supranta grėsmes Lietuvai, jos kaimynėms ir sąjungininkėms. Todėl, jo nuomone, būtina bendromis pastangomis ieškoti būdų kuo greičiau įsigyti visą suplanuotą ginkluotę ir gynybos priemones.