Budrys siunčia nepatogią žinutę Vašingtonui: sprendimas dėl rusiško dyzelino silpnina Vakarų spaudimą

Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesai ne visada sutampa, tačiau abi šalys, būdamos sąjungininkės, gali rasti bendrus sprendimus, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo vertinimu, Lietuva nevengia įvardyti nesutarimų su Vašingtonu, o skirtingos pozicijos turėtų būti sprendžiamos dialogu.

Trečiadienį LRT radijui ministras sakė, kad nereikėtų manyti, jog Lietuvos ir JAV interesai sutampa visose srityse ar kad jie visada vienodai įgyvendinami, net ir tuomet, kai sutampa.

K. Budrio teigimu, sąjungininkų nesutarimai nėra išskirtinis reiškinys. Ankstesnė patirtis, pasak jo, rodo, kad tokias situacijas galima išspręsti kalbantis. Įvairių nesutapimų ir trinties tarp sąjungininkų būta daug, ne tik prezidento Donaldo Trumpo kadencijos laikotarpiu.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva nebijo viešai išsakyti savo pozicijos ir tais atvejais, kai ji nesutampa su JAV požiūriu. Tarp tokių klausimų jis nurodė Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį ginant tarptautinę teisę ir JAV susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo.

K. Budrys teigė, kad Lietuva šiuos klausimus vertina kitaip nei JAV ir nesivaržys to pasakyti.

Vertindamas JAV susitarimą su Rusija dėl rusiško dyzelino eksporto, ministras nurodė, kad toks sprendimas silpnina sankcijų režimą ir mažina Vakarų spaudimo Rusijai nuoseklumą. Jo teigimu, griežčiausios sankcijos buvo veiksmingiausios tada, kai jas koordinuotai taikė JAV ir Europa, todėl tokio požiūrio reikėtų laikytis toliau.

K. Budrio vertinimu, po šio sprendimo Lietuvai teks dar aktyviau dirbti su JAV ir įtikinėti ją imtis kitų priemonių.

Ministras taip pat pažymėjo, kad dėl padidėjusių dyzelino kainų spaudimas jaučiamas ir Lietuvoje. Vis dėlto jis pabrėžė, jog problemos sprendimas neturėtų būti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga.

Jo teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti saugiai tarptautinei laivybai ir padėčiai Persijos įlankos regione. K. Budrys sakė, kad atsakymas slypi ne rusiško dyzelino ar naftos perdirbimo gamyklų apsaugoje, o tarptautinės laivybos užtikrinime ir situacijos, susijusios su Irano veiksmais Persijos įlankos regione, sprendime.

Jis pridūrė, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie saugios laivybos per Hormuzo sąsiaurį užtikrinimo. Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos kariams dalyvauti tokio pobūdžio operacijose, todėl, ministro teigimu, šis įsipareigojimas bus įgyvendintas.

ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino. Jis taip pat teigė, kad Rusija turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dovanos Vladimirui Putinui nepadės siekti taikos ir nebus naudingos civilizuotam pasauliui. Jo teigimu, Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais, o Vašingtono žingsnį jis pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat sakė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą. Ji atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių, o Maskva suintensyvino hibridines atakas prieš Europos Sąjungos valstybes ir NATO sąjungininkes.

K. Kallas teigimu, sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymas suteikia Rusijai papildomų pajamų karui tęsti, todėl dabar nėra tinkamas metas mažinti spaudimą Maskvai.

JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo. Jis šį sprendimą pavadino „siaubingu nusivylimu“.