Elektros kainos Lietuvoje šoktelėjo 36 proc.: kas rugsėjį išjudino rinką?

Rugsėjį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina padidėjo 36 proc. ir pasiekė 108,44 euro už megavatvalandę (MWh). Tai pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“, kainų augimą siejanti su sumažėjusia saulės elektrinių gamyba.

Latvijoje elektra per mėnesį taip pat pabrango 36 proc., iki 108,53 euro už MWh. Estijoje kaina ūgtelėjo 27 proc. ir siekė 74,85 euro už MWh.

„Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė nurodė, kad Baltijos šalių kainas rugsėjį veikė sezoninis saulės elektrinių gamybos kritimas ir dėl planinių atominių elektrinių remonto darbų sumažėjusi elektros gamyba Šiaurės šalyse. Nors vėjo elektrinės Baltijos šalyse pagamino daugiau energijos, o importas iš Suomijos iš dalies kompensavo mažesnę pasiūlą, to nepakako, kad kainos neaugtų.

Rugsėjį Baltijos šalių elektros biržoje kaina svyravo nuo –0,22 iki 369,55 euro už MWh.

Per mėnesį vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse išaugo 28 proc., iki 655 gigavatvalandžių (GWh). Tuo metu saulės elektrinių gamyba sumažėjo 41 proc., iki 439 GWh.

Vertinant metų pokytį, vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse padidėjo 72 proc., o saulės elektrinių – 21 proc. Bendra atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, įskaitant hidroelektrines, per metus išaugo 43 proc.

Lietuvoje rugsėjį elektros paklausa siekė 998 GWh. Tai buvo 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šalyje per mėnesį pagamintos elektros kiekis beveik nesikeitė ir sudarė 871 GWh. Vis dėlto, palyginti su praėjusių metų rugsėju, gamyba padidėjo 31 proc.

Latvijoje elektros vartojimas per mėnesį padidėjo 2 proc., o gamyba – 4 proc. Estijoje vartojimas išaugo 4 proc., iki 578 GWh, tačiau elektros gamyba sumažėjo 4 proc.

Rugsėjį Lietuvoje pagaminta elektra sudarė 87 proc. šalyje suvartoto kiekio. Latvijoje šis rodiklis siekė 61 proc., Estijoje – 62 proc.

Apibendrinant, Baltijos šalys rugsėjį pagamino 73 proc. joms reikalingos elektros energijos.