Kokia žiema numatoma 2027 metais? Tikrai netikėta

Apie 2026–2027 metų žiemą jau galima kalbėti remiantis pirmaisiais sezoninių modelių signalais, tačiau tikslaus atsakymo, kokie orai laukia konkrečią sausio ar vasario dieną, dar nėra. Dabartinė kryptis Lietuvai gali pasirodyti netikėta: kol kas ženklai labiau palankūs šiltesnei ir drėgnesnei žiemai nei ilgai trunkančiam speigui. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad šaltuko ar sniego nebus.

Švelnesnė žiema dar nereiškia žiemos be šalčio

Sezoninės prognozės vertina kelių mėnesių vidurkį, o ne nurodo tikslius orus konkrečią dieną. Tad net jei visa žiema būtų šiltesnė už įprastą, joje vis tiek gali pasitaikyti šalčio bangų, snygio ir kelių dienų speigo. Trumpas šaltas laikotarpis gali būti ryškus, bet bendro sezono vidurkio nepakeisti, jei didžiąją žiemos dalį vyrautų švelnesnis oras.

Lietuvai tai reikštų permainingus orus: temperatūra gali svyruoti apie nulį, sniegą keistų šlapdriba ar lietus, o po atlydžio vėl paspaustų šaltukas. Tokios sąlygos dažnai sukuria įspūdį, kad žiema „neapsisprendžia“ – vieną savaitę keliai gali būti šlapi ir tamsūs, kitą rytą juos padengti plikledis.

Daugiau drėgmės ir dažnesni temperatūros svyravimai

Pirmieji Europos masto signalai leidžia manyti, kad didelėje žemyno dalyje kritulių gali būti daugiau nei įprasta. Lietuvoje tai galėtų reikšti dažnesnius kritulius, tačiau iš anksto pasakyti, kokia jų dalis iškris sniegu, o kokia lietumi, kol kas neįmanoma. Tam svarbi net nedidelė temperatūros ir vėjo krypties kaita.

Jei švelnus oras dažniau atkeliaus iš Atlanto, krituliai gali būti mišrūs, o sniego danga – nepastovi. Tačiau pasikeitus atmosferos cirkuliacijai, trumpam gali įsiveržti šaltesnis oras ir krituliai virsti sniegu. Todėl vienoje Lietuvos dalyje gali snigti, o kitoje tuo pat metu kristi šlapdriba ar lietus.

Žiemos eigoje vaizdas gali keistis

Pirmieji duomenys rodo, kad atmosferos cirkuliacija žiemą gali kisti. Vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje Europoje labiau tikėtinos vienokios sąlygos, o sezonui įsibėgėjus – jų pasikeitimas. Tai nereiškia, kad jau žinoma, kada Lietuvą pasieks šaltis, tačiau primena, kad gruodžio orai nebūtinai nulems visą sausį ar vasarį.

Galimas ir toks scenarijus: žiema prasideda gana švelniai, su lietumi ir atlydžiais, o vėliau sulaukiama trumpesnių šaltesnių periodų. Vis dėlto šiuo metu nėra pagrindo užtikrintai skelbti apie konkrečią speigo savaitę, sniego pusnis ar rekordinį šaltį.

El Niño stebimas, bet Lietuvos orų nenuspėja

Šį sezoną meteorologai atidžiai stebi ir El Niño reiškinį Ramiajame vandenyne. Jis gali paveikti pasaulinę atmosferos cirkuliaciją, tačiau jo poveikis Europos žiemai nėra paprastas ar vienodas kiekvienais metais. Vien iš El Niño fakto negalima spręsti, kad Lietuvoje bus nei neįprastai šalta, nei ypač šilta.

Todėl įspūdingos antraštės apie garantuotą speigą ar „žiemą be sniego“ šiuo metu būtų skubotos. Ilgalaikiai modeliai kalba apie tikimybes ir vidutines tendencijas, o ne apie tikslų konkretaus miesto orų scenarijų.

Ko tikėtis praktiškai?

Kol kas labiausiai pagrįstas spėjimas – permaininga 2026–2027 metų žiema, kurios vidurkis gali būti šiltesnis už įprastą, bet su galimais trumpais šalčio epizodais. Kritulių gali netrūkti, tačiau ar jie dažniau kris sniegu, ar lietumi, paaiškės tik artėjant konkretiems laikotarpiams.

Vairuotojams verta ruoštis ne vien sniegui, bet ir atlydžiams, plikledžiui bei staigiems temperatūros pokyčiams. O planuojantiems žiemos keliones ar darbus lauke pravartu sekti trumpalaikes prognozes: sezoninė kryptis nepasako, kokie orai bus konkrečią dieną.