Pereiti prie turinio
…Vilnius
Naujienos

Kremliaus reikalavimai taikomi ir Lietuvai. ISW perspėja dėl Putino planų

Maskva derybų dalyviams perdavė neoficialų dokumentą su reikalavimais dėl būsimos Europos saugumo sistemos.

Rusija neketina atsisakyti reikalavimų apriboti NATO karinį buvimą Europoje. Maža to, Maskva siekia gerokai labiau kištis į Europos saugumo sistemos formavimą. Karo studijų institutas (ISW) įspėja, kad Kremlius siekia pakeisti po Šaltojo karo susiformavusią tvarką.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai lapkričio 14 d. paskelbtoje ataskaitoje atkreipė dėmesį į nerimą keliančią Rusijos poziciją vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Jų teigimu, Maskva ne tik laikosi pirminių reikalavimų, kuriuos 2021 m. pateikė Jungtinėms Valstijoms ir NATO, bet ir mėgina juos išplėsti.

Rusija nori apriboti NATO. Taikinyje – ir Lietuva

Viena svarbiausių ISW analizės temų – pasiūlymai, kuriuos Rusijos delegacija esą pateikė per taikos derybas Abu Dabyje. Kaip anksčiau pranešė „The New York Times“, Maskva derybų dalyviams perdavė neoficialų dokumentą su reikalavimais dėl būsimos Europos saugumo sistemos.

Jame Rusija, be kita ko, reikalauja išvesti NATO karius ir uždaryti Aljanso karines bazes valstybėse, kurios prie jo prisijungė po 1997 metų. Tai reikštų, kad NATO karinis buvimas turėtų būti grąžintas į laikotarpį prieš Aljanso plėtrą į Vidurio ir Rytų Europą.

Praktiškai tokio sprendimo pasekmės būtų ypač rimtos Lenkijai ir Baltijos valstybėms. Šios šalys netektų reikšmingos dalies sąjungininkų karinio buvimo, kuris yra vienas pagrindinių jų saugumo garantų.

Kremlius taip pat siekia garantijų, kad NATO toliau neplės savo struktūrų ir nevykdys karinės veiklos Rytų Europoje, Pietų Kaukaze bei Vidurinėje Azijoje. Be to, Rusija reikalauja nutraukti Vakarų ginkluotės ir karinės įrangos tiekimą Ukrainai.

Tačiau Maskvos reikalavimai tuo nesibaigia.

Kremlius nori kištis į Europos branduolinį saugumą

ISW pateiktais duomenimis, Rusijos pasiūlymai apima ir Europos branduolinio atgrasymo klausimus. Maskva esą tikisi, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė įsipareigos nenaudoti savo branduolinio arsenalo kitoms Europos valstybėms ginti.

Tai dar vienas žingsnis, peržengiantis 2021 m. gruodį Rusijos iškeltų reikalavimų ribas. Tuomet Maskva daugiausia dėmesio skyrė, be kita ko, NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos apribojimui. Dabar ji taip pat mėgina apriboti galimybes panaudoti britų ir prancūzų branduolinį potencialą Europos saugumo sistemoje.

Rusija esą sutiktų su Ukrainos naryste Europos Sąjungoje, tačiau su sąlyga, kad Kyjivas nedalyvautų bendroje Bendrijos gynybos politikoje.

ISW analitikai atkreipia dėmesį, kad šie pasiūlymai yra platesnės Kremliaus strategijos dalis. Rusija siekia ne tik išsiderėti nuolaidų dėl Ukrainos, bet ir iš esmės pertvarkyti viso žemyno saugumo sistemą.

ISW įžvelgia grįžimo į Šaltojo karo laikus pavojų

Ypač nerimą kelia informacija apie Rusijos atstovų per derybas Abu Dabyje pristatomą Europos ateities viziją.

Kaip pranešė „The New York Times“, Rusijos pareigūnai esą nurodė Šaltojo karo laikotarpį kaip galimą būsimų tarptautinių santykių modelį. Kalbama apie Europos padalijimą į Amerikos ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas, kuriose abi didžiosios valstybės nustatytų tarpusavio santykių taisykles ir savo karinio buvimo ribas.

Maskvos požiūriu, tokia tvarka turėtų sumažinti konfliktų riziką. Tačiau praktiškai tai reikštų grįžimą prie situacijos, kai mažesnių valstybių saugumą pirmiausia spręstų didžiosios pasaulio galybės.

ISW vertinimu, Vladimiras Putinas ir toliau siekia pirminio savo politikos tikslo – susilpninti NATO ir susigrąžinti Rusijos kontrolę teritorijose, kurias Kremlius laiko savo įtakos zona.

Amerikos analitikai taip pat pabrėžia, kad Rusijos invaziją į Ukrainą paskatino ne reali NATO keliama grėsmė. Jų nuomone, Putinas pirmiausia siekė pajungti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas ir atkurti Rusijos, kaip pasaulinės galybės, statusą.

JAV pasiūlymai dėl Ukrainos nereiškia, kad bus įvykdyti Putino reikalavimai

Lapkričio 14 d. ataskaitoje ISW taip pat atkreipia dėmesį į pranešimus apie galimą Ukrainos narystę NATO. Prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad per derybas Abu Dabyje JAV delegacija pasiūlė sprendimą, pagal kurį Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso mainais už savo kariuomenės išvedimą iš viso Donbaso.

Ukrainos vadovas pareiškė, kad jeigu Jungtinės Valstijos ir kitos NATO narės patvirtintų tokį pasiūlymą, jis kreiptųsi į Ukrainos visuomenę ir paklaustų, ar ši sutinka su tokiomis karo užbaigimo sąlygomis.

ISW vertinimu, vien galimybė Ukrainai tapti NATO nare reikštų faktinį Rusijos reikalavimo sustabdyti Aljanso plėtrą atmetimą. Kremlius jau daugelį metų priešinasi Ukrainos narystei NATO. Rusija reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų Konstitucijoje įtvirtinto siekio prisijungti prie Aljanso ir sutiktų išlaikyti neutralų statusą.

Tuo pat metu Jungtinės Valstijos deklaruoja, kad Europos atstovai turėtų dalyvauti tolesnėse daugiašalėse derybose dėl karo užbaigimo. ISW pateiktais duomenimis, būsimose techninėse derybose Europai atstovaus Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Lenkijos nacionalinio saugumo patarėjai, taip pat Europos Sąjungos atstovas.

Vis dėlto ISW analitikams Maskvos pozicija išlieka aiški: Rusija nori įsileisti Europos valstybes į derybas pirmiausia sau palankiomis sąlygomis, o pagrindinis jos tikslas – pakeisti viso žemyno saugumo tvarką.

Arnas Kubilius
Apie autorių

Arnas Kubilius

Arnas Kubilius – Kastikra.lt autorius. Jis rengia skaitytojams aktualius straipsnius ir siekia svarbiausias temas pateikti aiškiai, suprantamai ir įdomiai.

Taip pat skaitykite

Diskusija

Skaitytojų komentarai 0

Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.

Palikite komentarą

El. pašto adresas viešai nebus rodomas. Komentarą administratorius gali patikrinti prieš paskelbdamas.