Apie 2026–2027 metų žiemą jau sklando gąsdinančios antraštės, tačiau ar Lietuvą tikrai užklups išskirtinis speigas ir pusnys? Pirmieji sezoninių prognozių signalai kol kas piešia kitokį vaizdą: Europoje labiau tikėtina šiltesnė ir drėgnesnė nei įprasta žiema. Tai dar nereiškia, kad šalčio nebus, bet kalbėti apie „baisiausią žiemą“ šiuo metu būtų skubota.
Ką iš tikrųjų rodo pirmosios prognozės?
Sezoniniai modeliai nenumato konkrečios dienos orų. Jie vertina tikimybę, ar kelių mėnesių temperatūra ir kritulių kiekis bus aukštesni, žemesni ar artimi įprastam vidurkiui. Pagal spalio pradžioje paskelbtą Europos sezoninį vertinimą, didesnėje žemyno dalyje labiau tikėtina aukštesnė vidutinė temperatūra ir daugiau kritulių.
Lietuvai tai galėtų reikšti dažnesnius atlydžius, lietų ar šlapdribą, o ne ištisus mėnesius trunkantį šaltį. Vis dėlto toks bendras vaizdas neatsako, ar konkrečią sausio savaitę pasnigs, ar kelioms dienoms spustels speigas. Trumpa šalčio banga gali pasitaikyti net ir šiltesnės žiemos metu.
Didžiausias iššūkis gali būti permainingi orai
Švelni žiema nebūtinai reiškia lengvą žiemą. Kai temperatūra dažnai svyruoja apie nulį, vieną dieną gali lyti, kitą – snigti, o vėliau ant kelių ir šaligatvių susidaryti plikledis. Tokie pokyčiai gali apsunkinti vairavimą ir kasdienį judėjimą, ypač ankstyvais rytais ir vakarais.
Jeigu kritulių bus daugiau, dalis jų gali iškristi lietumi arba šlapdriba. Tačiau nedidelis temperatūros pokytis gali pakeisti kritulių pobūdį – todėl vienu laikotarpiu gali būti šlapia, o kitu jau formuotis sniego danga. Kiek jos susikaups, iš anksto patikimai pasakyti negalima.
Ar vis dėlto sulauksime speigo?
Šalčio epizodų atmesti negalima. Žiemos eigai įtakos turės atmosferos cirkuliacijos pokyčiai, kurie gali pakeisti oro masių kryptį. Dabartiniai signalai leidžia tikėtis, kad sezonui įsibėgėjant cirkuliacija Europoje keisis, tačiau iš to negalima nustatyti, kada ir kiek ilgai šaltas oras pasieks Lietuvą.
Todėl teiginiai apie konkrečią būsimą speigo savaitę, rekordinę šalčio temperatūrą ar garantuotas sniego pusnis kol kas neturi tvirto pagrindo. Tokios detalės tampa aiškesnės tik artėjant konkrečiam laikotarpiui, kai galima remtis trumpesnio laikotarpio prognozėmis.
El Niño – svarbus veiksnys, bet ne Lietuvos žiemos atsakymas
Šiemet meteorologai stebi ir stiprėjantį El Niño reiškinį Ramiajame vandenyne. Jis gali veikti pasaulinę atmosferos cirkuliaciją ir keisti temperatūros bei kritulių pasiskirstymą. Tačiau jo poveikis skirtingiems regionams nėra vienodas, o vien šis reiškinys neleidžia nuspręsti, kokia bus Lietuvos žiema.
Tai dar viena priežastis atsargiai vertinti kategoriškas prognozes. Net kai klimato veiksniai leidžia įžvelgti bendrą kryptį, vietos orai priklauso nuo kelių vienu metu veikiančių procesų.
Tad ar žiema bus „baisiausia“?
Kol kas pagrįsčiausia kalbėti apie galimai šiltesnę, drėgnesnę ir permainingą žiemą, o ne apie garantuotą ilgą speigą. Tačiau net ir toks scenarijus gali kelti rūpesčių: dažni atlydžiai, šlapdriba, lietus ir plikledis kai kuriomis dienomis gali būti pavojingesni už pastovų šaltį.
Artėjant gruodžiui ir žiemos mėnesiams prognozės bus atnaujinamos, o jų tikslumas didės. Kol kas verta pasiruošti įvairiems scenarijams, bet neišsigąsti sensacingų pažadų apie rekordus: dabartiniai duomenys dar nepasako, kad Lietuvai tikrai gresia baisiausia žiema.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.