Lukiškių kalėjime – netikėtas garsenybių vaidmuo: podiumas virto teismo posėdžiu

Praėjusiais metais sostinėje menininkas L. Svirplys surengė performansą „Patys kalti“. Vilkėdamas stilizuotą kalinio uniformą ir eidamas atbulomis, jis nuo Seimo žingsniavo Vilniaus rajono apylinkės teismo link. Taip kūrėjas siekė atkreipti dėmesį į savo skaudžią patirtį ir žmogaus teisių problemas Lietuvoje.

Garsūs žmonės tapo modeliais

L. Svirplys su tuometiniu vaikinu buvo užpulti gatvėje, tačiau vėliau kaltinimų sulaukė patys – esą elgėsi pernelyg iššaukiančiai, viešumoje ėjo susikibę rankomis. Praėjus metams, šis plačiai nuskambėjęs performansas išaugo į dekonstruotą mados miuziklą.

Menininkas pasakojo, kad jų istorija buvo nušviesta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje, o jos atgarsiai pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą. Prieš ketverius metus jis su buvusiu vaikinu ėjo namo, kai juos užpuolė kaimynas. Po incidento pradėtas tyrimas ir teisiniai procesai, tačiau vietoj atsiprašymo pora išgirdo teiginius, kad esą pati išprovokavo situaciją – buvo „per ryški“ ir atvirai demonstravo romantinius santykius.

L. Svirplio teigimu, panašių užuominų pasitaikė ir bendraujant su teisėsaugos pareigūnais. Buvo svarstoma, ar pora pati nesielgė provokuojamai, o viešojoje erdvėje kartojosi mintis, kad dėl to, jog nesielgė „normaliai“, jie esą yra patys kalti. Ši patirtis tapo vienu svarbiausių jo baigiamojo darbo Vilniaus dizaino kolegijoje akcentų.

Menininkas projektą sieja su LGBT+ žmonių patirtimi: nusikaltimus padarę asmenys patenka į kalėjimus, o LGBT+ bendruomenės nariai, jo manymu, taip pat tarsi gyvena kalėjime, nes jiems neleidžiama būti pernelyg matomiems ar viešai rodyti jausmų.

Gilindamasis į aukų kaltinimo problemą, teisinius procesus ir visuomenės nuomonės formavimą, L. Svirplys išplėtė „Patys kalti“ koncepciją. Spalio 14 dieną simbolinėje vietoje – Lukiškių kalėjimo erdvėse – surengtas jo mados kolekcijos pristatymas tapo improvizuotu teismo posėdžiu su atitinkamais atributais ir simboliais.

Po incidento prasideda dažnai nematoma patirtis

Parašęs projektą ir gavęs Kultūros tarybos stipendiją, menininkas ėmė kurti, jo žodžiais, Lietuvoje dar neįprastą formatą – savotišką mados miuziklą. Prie projekto prisidėjo organizacija „Ribologija“, konsultuojanti kūrėją ir padedanti rengti būsimo pasirodymo scenarijų.

Dalis renginio metu surinktų lėšų numatyta skirti „Ribologijos“ veiklai, susijusiai su seksualiniu smurtu, kai naudojami prievartavimo narkotikai. Projekto autoriai siekia simboliškai surengti teismą ir kartu su žiūrovais kelti klausimą, ar aukos iš tiesų pačios kaltos dėl to, kas joms nutiko.

Renginiu norima kalbėti apie situacijas, kurios kelia nepatogumą ir reikalauja didesnio visuomenės sąmoningumo. L. Svirplys siekia parodyti, ką aukos patiria ne tik incidento metu, bet ir vėliau – susidūrusios su prieštaringomis visuomenės reakcijomis bei komentarais internete.

Pasak menininko, dažnai nematoma patirtis po įvykio yra ne mažiau svarbi. Žmogus gali pradėti kaltinti save ir svarstyti, ar neva netinkamai gyveno ar elgėsi. Teismo metu aukos taip pat gali išgirsti užuominų, kad reikėjo nesilaikyti už rankų, rengtis ne taip ryškiai ar pasirinkti ilgesnį sijoną.

Šiuos klausimus kūrėjai siekia nagrinėti kartu su renginio lankytojais. L. Svirplys savo sumanymą vadina dekonstruotu mados miuziklu, nes tai nėra įprastas šio žanro formatas. Lukiškių kalėjimo erdvėse susijungs mados kolekcija, muzika, šokis ir pokalbiai, o žiūrovai bus pakviesti į menininko sukurtą teismo posėdį.