„Starshield“ naudojimo Ukrainoje apribojimus inicijavo „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiai idėjai pritarė. Tai, remdamasi šaltiniais, pranešė „The Telegraph“, kurią cituoja UNIAN.
Žurnalistų teigimu, E. Muskas pasiūlė D. Trumpui apriboti sistemą, kurią Ukrainos kariuomenė, be kita ko, pasitelkia kovodama su Rusijos dronais, atakuojančiais Ukrainos miestus. Vienas šaltinis nurodė, kad prezidentas pasiūlymui pritarė, o Pentagonas vėliau įgyvendino atitinkamas priemones.
Viešai tiek E. Muskas, tiek D. Trumpas savo vaidmenį neigė. E. Muskas teigė, kad sprendimą priėmė JAV kariuomenė ir valstybės vadovas. Tačiau aukšto rango leidinio šaltinis tvirtino, jog toks paaiškinimas neatitinka tikrovės.
Šią įvykių versiją taip pat patvirtino aukšto rango Europos pareigūnas ir du Ukrainos atstovai.
Apribojimai sukėlė nerimą Ukrainoje
Netikėtai įvesti bendrovės „SpaceX“ karinės palydovinio interneto paslaugos „Starshield“ naudojimo ribojimai sukėlė nerimą Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose. Karo vadai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.
Incidentas atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, kuri sudaro svarbią Ukrainos dronų operacijų ir ryšių infrastruktūros dalį. Taip pat vėl kilo klausimas, kas iš tikrųjų gali kontroliuoti prieigą prie šios sistemos.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai paskelbė, kad ryšys vėl veikia įprastai, tačiau oficiali apribojimų priežastis liko neaiški.
Įvykis dar labiau padidino įtampą tarp Kyjivo ir Vašingtono. Santykius jau buvo pabloginęs pranešimuose minimas D. Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina įvertino kaip išdavystę.
„Starshield“ sutrikimas truko tik vieną dieną, tačiau paveikė kelis dronus ir kitas sistemas. Dalis operacijų žlugo, o kai kurie dronai buvo prarasti dėl nutrūkusio ryšio, sakė Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vadas Jevhenas Karasas. Šis dalinys specializuojasi taktinėse dronų operacijose ir smūgiuose į tolimus taikinius.
Naujienų agentūra AP apžvelgė, ką svarbu žinoti apie „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugą, tapusią reikšminga Ukrainos karinių operacijų dalimi.
„Starshield“ paskirtis
„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji sukurta „Starlink“ technologijos pagrindu, tačiau pritaikyta su nacionaliniu saugumu susijusioms užduotims.
Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą ir palydovus su specializuotais jutikliais. Taip pat naudojamos papildomos šifravimo bei saugumo priemonės, skirtos neskelbtinoms vyriausybinėms operacijoms.
„Starlink“ ryšį užtikrina tūkstančiai žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų. Jie perduoda plačiajuostį internetą antžeminiams terminalams, taip pat vietovėse, kuriose įprasta interneto infrastruktūra yra neprieinama arba sunaikinta.
Skirtingai nei „Starlink“, „Starshield“ pritaikyta vyriausybių poreikiams ir gali naudoti specialiai jai skirtus palydovus bei įrangą.
Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad „Starshield“ užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnį ryšį. Paslauga neprieinama civiliams gyventojams – ja gali naudotis tik kariuomenė.
Pasak O. Trehub, patikimas ir spartus ryšys Ukrainos kariuomenei būtinas dėl dronų naudojimo ir greitai sausumoje bei ore judančių dalinių. Operatoriai turi realiuoju laiku gauti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti padėtį ir priimti sprendimus.
Skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke taip pat naudojama sistema „Delta“, skirta mūšio lauko duomenims valdyti ir dalytis. O. Trehub pabrėžė, kad dideliems informacijos kiekiams perduoti būtinas spartus bei stabilus ryšys.
Jos teigimu, vien galimybės prisijungti nepakanka – ryšio greitis turi būti pakankamas ir negali būti mažinamas. Dėl to standartinė civilinė „Starlink“ paslauga kariuomenės poreikiams būtų nepakankama.
Viena pagrindinių „Starshield“ klienčių yra JAV federalinė valdžia. E. Muskas šią savaitę pareiškė, kad sistema priklauso JAV vyriausybei ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė ir galiausiai prezidentas. Šie žodžiai paskatino klausti, kas atsakingas už Ukrainai pritaikytus naujausius ribojimus.
„Starlink“ ir „Starshield“ ryšys
Abi paslaugos skiriasi, tačiau remiasi didele dalimi tų pačių technologijų, įskaitant „SpaceX“ palydovinius sprendimus ir pajėgumus.
Esminiai skirtumai susiję su klientais, saugumo reikalavimais ir paskirtimi. „Starlink“ teikia komercines paslaugas, o „Starshield“ skirta vyriausybių bei nacionalinio saugumo užduotims.
Vis dėlto šias sistemas ne visuomet galima aiškiai atskirti. „Starshield“ gali naudotis platesniu „Starlink“ palydovų tinklu ir susijusia infrastruktūra, taip pat specialiai jai skirtais palydovais bei sistemomis.
Po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą iš pradžių komerciniam naudojimui sukurta „Starlink“ tapo itin svarbia ryšio priemone. Jos terminalai padėjo Ukrainos valdžios institucijoms, gelbėjimo tarnyboms ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį nepaisant Rusijos atakų prieš ryšių infrastruktūrą.
Fronte paslauga palaiko ryšį tarp kariuomenės dalinių ir leidžia vykdyti operacijas, kuriose būtinas nenutrūkstamas ryšys tarp dronų bei jų operatorių. Tai apima ir misijas, kai operatoriai skrydžio metu turi gauti vaizdo medžiagą iš drono.
Nors abi paslaugos naudoja tas pačias technologijas, „Starlink“ ir „Starshield“ viena kitos nepakeičia. Ukrainai tai reiškia, kad konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms taikomi ribojimai nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Be to, civilinių terminalų veikimas negarantuoja, kad bus prieinamas specializuotas karinis ryšys.
Apribojimų padariniai
Ukrainos kariškiai pranešė, kad ribojimai paveikė terminalus, skirtus duomenims perduoti judant dideliu greičiu. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos: operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su skrendančiais orlaiviais, todėl buvo prarasta dronų.
E. Musko pareiškimai sukėlė papildomų klausimų dėl Vašingtono vaidmens, tačiau atsakingas už ribojimus asmuo ar institucija liko neįvardyti. Pentagonas į AP klausimus dėl sulėtėjusio ryšio neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo dalinio ryšio greitis sugrįžo iki reikalaujamo lygio, todėl operacijos buvo tęsiamos. Jis sakė besidžiaugiantis atkurta paslauga, tačiau negalėjo pasakyti, ar sutrikimą lėmė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.
J. Karaso teigimu, incidentas dar kartą parodė atsarginio ryšio sprendimų būtinybę. Ukrainos kariuomenė juos rengia, tačiau tokios alternatyvos būtų brangesnės ir mažiau veiksmingos.





Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.