Nausėda siunčia griežtą žinią dėl paliaubų: kodėl reikalavimai negali būti taikomi tik Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kalbos apie ugnies nutraukimą tarp Ukrainos ir Rusijos turi būti grindžiamos abipusiais įsipareigojimais. Anot jo, sąlygos negali būti keliamos tik Ukrainai.

Prieš ketvirtadienį vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį G. Nausėda teigė, kad paliaubos turi būti abiejų pusių procesas, o ne „vienpusis eismas“.

Prezidentas perspėjo, kad Ukrainai nustojus smogti Rusijos energetikos infrastruktūrai, tačiau Kremliui tęsiant atakas, padariniai galėtų būti milžiniški.

G. Nausėda sakė nesuprantantis, kaip galima kalbėti apie ugnies nutraukimą, kai reikalavimai ir sąlygos taikomi tik vienai konflikto šaliai. Jo teigimu, Rusija taip pat privalo laikytis tarptautinių taisyklių ir jas gerbti, nors tikėtis tokio elgesio iš šalies, kuri 2022 metais pradėjo karą, būtų naivu.

Trumpas paskelbė apie susitarimą su Putinu

Kaip skelbė BNS, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pranešė kalbėjęsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak jo, susitarta dėl didelių dyzelino tiekimo į pasaulio rinką apimčių. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti kainas, kurios JAV išaugo vasario 28 dieną pradėjus karą Irane.

Ukrainos prezidentas šį žingsnį pasmerkė. Po to D. Trumpas šeštadienį paragino Ukrainą pasirinkti naują lyderį.

Tuo metu Ukrainos vadovas teigė, kad Kremlius nenori pritarti paliauboms. Jis taip pat nurodė, kad pirmadienį, jau po D. Trumpo pranešimo apie paliaubas, Maskva surengė išpuolius prieš šešis energetikos objektus.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau remia Ukrainą, matydama sudėtingą situaciją. Jo teigimu, būtina didinti spaudimą Rusijai, įgyvendinti sankcijas, svarstyti galimybę blokuoti grūdų eksportą per Baltijos šalių uostus ir Ukrainai teikti karinę, politinę bei ekonominę paramą.

Prezidentas taip pat aptarė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. Norint tapti Bendrijos nare, reikia užbaigti 35 derybų skyrius, suskirstytus į šešias bendras temines sritis, vadinamas klasteriais.

Šiuo metu derybose atverti keturi klasteriai. G. Nausėda teigė nematantis didelių kliūčių, kurios sutrukdytų atverti ir likusius du.

Prezidento vertinimu, Ukraina turi gauti teigiamų signalų, o dabartinėmis aplinkybėmis juos gali suteikti tik Europa. Vienu svarbiausių signalų jis įvardijo Ukrainos integracijos į ES perspektyvą ir aiškesnę galimybę pasiekti šį tikslą.

Kaip skelbė BNS, Lietuva remia Ukrainos įstojimą į ES 2030 metais.

ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina 2024 metų birželį. Tai sudėtingas procesas, paprastai trunkantis ne vienerius metus ir apimantis įvairias sritis – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.