Nuo padavėjo darbo iki finansinės laisvės: kokį sprendimą Žilvinas Butkevičius priėmė po lemtingo pokalbio

Investavimas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje tampa vis populiaresnis. Dalis žmonių teigia jau pasiekę finansinę laisvę, dalijasi patarimais, kaip pelningai įsigyti ir parduoti objektus, bei ragina imtis veiksmų. Tarp investavimu susidomėjusių žmonių – verslininkas ir lektorius Žilvinas Butkevičius, verslą sukūręs ir šiandien investuojantis į kelias turto klases.

Padavėjo darbas paskatino ieškoti kitokio gyvenimo

Kaip ir daugelis Lietuvos jaunuolių, savo profesinį kelią Žilvinas pradėjo dirbdamas padavėju. Šiai veiklai jis skyrė maždaug septynerius-aštuonerius metus, vėliau perėjo į draudimo sritį, o 2009 metais su partneriais įkūrė verslą.

Žvelgdamas į ankstesnę patirtį, jis išskyrė kelis dalykus, kurie tokio darbo modelyje jam nepatiko. Vienas jų – greitai pasiekiamos pajamų ribos.

Didelę dalį šio laikotarpio Žilvinas dirbo Palangos viešbutyje, kur lankydavosi pasiturintys žmonės. Stebėdamas jų gyvenimo būdą, jis pats ėmė norėti finansinės laisvės, galimybės keliauti į restoranus ir leisti laiką nevaržomam piniginių rūpesčių. Tačiau darbas padavėju, jo supratimu, savaime į tokį gyvenimą nuvesti negalėjo.

Vilniuje dirbdamas jis taip pat iš arčiau pamatė barų ir restoranų aplinką. Žilvinas pasakojo stebėjęs žmones, šioje srityje praleidusius 20-30 metų, ir supratęs, kad tokios ateities sau nenori. Jis minėjo santykių problemas, didelį alkoholio vartojimą bei chaotišką gyvenimo būdą, nes pats šeimą ir kasdienybę įsivaizdavo kitaip.

Pasak jo, darbas baruose lengvai įtraukia: pinigai gaunami kasdien, todėl ilgainiui gali susidaryti įspūdis, kad finansais rūpintis nebereikia. Vis dėlto matydamas, kaip gyvena ilgiau šiame ritme išbūnantys žmonės, jis suprato, kad toks modelis jo netenkina.

Ypatingu lūžio tašku Žilvinas vadina pokalbį su dviem maždaug 50 metų vyrais, prie baro prisėdusiais tuo metu, kai jis dirbo. Vienas jų buvo iš Nyderlandų, kitas – iš Kanados. Jie pasakojo keliaujantys po pasaulį, turintys privatų lėktuvą ir nuolat skrendantys iš vieno oro uosto į kitą.

Abu vyrai buvo sukūrę verslus, vėliau juos pardavė ir galėjo gyventi taip, kaip norėjo. Šis pasakojimas Žilvinui tapo pirmuoju stipriu impulsu svajoti apie nuosavą verslą.

Investavimo pradžia sutapo su verslo kūrimu

Palikęs padavėjo darbą ir perėjęs į draudimo sritį, Žilvinas kartu su bičiuliu pradėjo pardavinėti gyvybės draudimo produktus. Dalį jų įmokų jie investuodavo, todėl pašnekovas pamažu ėmė gilintis į investavimą ir finansus.

Jo požiūrį į pinigus, ateitį ir investavimą pakeitė kelios perskaitytos knygos. Jose jis atrado mintį, kad vien uždirbti pinigų nepakanka – juos taip pat reikia įdarbinti. Tarp svarbiausių leidinių jis nurodė Roberto Kiyosaki knygą „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“, Bodo Schäferio „Pirmasis milijonas per septynerius metus“ bei Napoleono Hillo „Mąstyk ir būk turtingas“.

Aktyviau į investavimą Žilvinas pasuko maždaug 2015 metais, kai jo verslas jau buvo stabilus ir pelningas. Tuo metu jis dalyvavo seminare „Business Mastery“, kuriame išgirdo, kad net ir sėkmingas verslas nėra garantuotas amžinai, nes anksčiau ar vėliau gali susidurti su sunkumais.

Vienas seminare pateiktų principų buvo ne mažiau kaip 30 procentų pajamų skirti investicijoms. Žilvinas teigė, kad šią mintį jau buvo girdėjęs, tačiau būtent tuomet nusprendė investavimu užsiimti rimčiau.

Nuo garažų iki pirmojo biuro

Vėliau verslininkas rinkosi skirtingas investavimo kryptis: ETF fondus, paskolas ir nekilnojamąjį turtą. Į bitkoiną jis pirmą kartą investavo 2016 metais.

Investicijų paskirstymą per kelias turto klases Žilvinas aiškino portfelio diversifikavimo principu. Kadangi neįmanoma žinoti, kuri turto klasė labiausiai augs, kuri nejudės, o kuri praras vertę, jo nuomone, investicijas svarbu paskirstyti skirtingose srityse.

Pradėjęs domėtis nekilnojamuoju turtu, jis ieškojo sandorių, kuriems reikėtų kuo mažiau jo paties laiko, nes tuo metu daug dėmesio skyrė verslui. Pirmieji įsigyti objektai buvo nedideli garažai, o vėliau atsirado ir pirmasis didesnis pirkinys – biuras.

Šį objektą vystė įmonė, dabar vadinama „Baltic Asset Management“, tuo metu veikusi kitu pavadinimu. Įmonė pirkdavo didesnes patalpas, padalydavo jas į mažesnius vienetus ir parduodavo. Žilvinas projekte dalyvavo kaip išankstinis investuotojas: už objektą sumokėjo dar prieš jo užbaigimą, o vėliau galėjo jį nuomoti arba parduoti.

Tai buvo trijų darbo vietų biuras A. Goštauto gatvėje Vilniuje. Žilvino teigimu, jis kainavo mažiau nei 20 tūkst. eurų. Šiandien tokia suma jam atrodo nedidelė, tačiau šis pavyzdys, jo manymu, rodo, kaip sparčiai keičiasi pinigų vertė.

Po maždaug aštuonių mėnesių biurą jis pardavė ir uždirbo maždaug 8-10 tūkst. eurų pelno.