Pakuotės parduotuvėse keisis, bet ne taip, kaip tikitės: už naujus reikalavimus gali mokėti pirkėjai

Gėrimų lentynose jau galima pastebėti kitokių plastikinių butelių, tačiau jų išvaizda – tik viena su pakuotėmis susijusių naujovių. Europos Sąjungos taisyklės įpareigoja naudoti daugiau perdirbto plastiko, o nauji reikalavimai taikomi ir kitoms pakuotėms. Verslui patiriamos papildomos išlaidos gali atsispindėti prekių kainose.

Tačiau ar dėl žaliųjų reikalavimų pirkėjams iš tiesų teks mokėti daugiau ir kaip konkrečiai pasikeis pakuotės?

Buteliuose turi daugėti perdirbto plastiko

Mažiau skaidrūs ar tam tikrą atspalvį turintys plastikiniai buteliai lentynose gali atsirasti dėl didesnio perdirbtos žaliavos naudojimo. Vis dėlto ES direktyva nenustato konkrečios butelių spalvos ar skaidrumo – galutinis vaizdas priklauso nuo naudojamo perdirbto plastiko ir gamybos technologijos.

Nuo 2025 m. PET gėrimų buteliuose vidutiniškai turi būti ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko. Nuo 2030 m. šis rodiklis visų plastikinių gėrimų butelių vidurkiui didės iki mažiausiai 30 proc.

Procentai apskaičiuojami ne kiekvienam buteliui atskirai, o pagal visus konkrečioje valstybėje narėje rinkai pateiktus atitinkamus butelius. Tokie tikslai nustatyti 2019 m. priimtoje ES vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje.

Lietuvoje butelių išvaizda neturėtų pastebimai pasikeisti

Lenkijoje buvo skelbta, kad dėl perdirbto plastiko naudojimo parduotuvėse gali padaugėti ne tokių skaidrių ar atspalvį turinčių butelių. Lietuvos aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dačinskaitė teigia, kad Lietuvoje šis reikalavimas pakuočių išvaizdos neturėtų pakeisti.

Pirminiais duomenimis, Lietuvos rinkoje parduodamų butelių sudėtyje perdirbto plastiko vidutinė dalis jau siekia 25 proc.

Reikalavimas įtvirtintas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 72 straipsnyje. Jis taikomas į Lietuvos rinką pateikiamiems užpildytiems ne didesnės kaip trijų litrų talpos gėrimų buteliams. Gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti, kad per ataskaitinius metus jų rinkai pateiktų PET butelių vidurkis atitiktų nustatytą perdirbto plastiko dalį.

Pasibaigus ataskaitiniams metams, duomenys apie į rinką pateiktas pakuotes teikiami per GPAIS. Specialiame laukelyje nurodoma, kokią vidutinę dalį per metus rinkai pateiktuose plastikiniuose gėrimų buteliuose sudarė perdirbtas plastikas.

V. Dačinskaitė aiškina, kad vien dėl didesnio perdirbto plastiko kiekio butelių išvaizda neturėtų pastebimai pasikeisti. Matomi pokyčiai galėtų atsirasti nebent tuomet, jei pats gamintojas nuspręstų tokiu būdu išryškinti pakuotės išskirtinumą.

Nuo 2030 m. bent 30 proc. perdirbto plastiko reikalavimas bus taikomas ne tik PET, bet ir kitų rūšių plastikiniams gėrimų buteliams.

Naujovės gali padidinti prekių kainas

Didžioji dalis Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento nuostatų pradėta taikyti 2026 m. rugpjūčio 12 d. Nuo šios datos ES rinkai tiekiamos pakuotės turi atitikti naujus tvarumo, ženklinimo ir cheminės sudėties reikalavimus. Maistui skirtoms pakuotėms taip pat nustatyti PFAS medžiagų ribojimai, o gamintojai privalo techniniais dokumentais pagrįsti pakuočių atitiktį. Kitos reglamento pareigos įsigalios vėliau.

Galimą taisyklių poveikį verslui ir vartotojams Žinių radijo laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ aptarė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pažymėjo, kad svarbu vertinti ne tik pakuotės medžiagą. Reikia įsitikinti ir tuo, kad pakuotę bus galima realiai perdirbti, taip pat mažinti perteklinį pakavimą.

D. Dundulis abejojo, ar brangesni sprendimai visuomet suteiks proporcingą naudą aplinkai. Jis pabrėžė, kad vien pakuočių išrūšiavimo neužtenka – perdirbimą lemia medžiagos sudėtis, užterštumas, turimos technologijos ir ekonominės sąlygos.

Pasak jo, net švarias polietileno pakuotes kartais sudėtinga perduoti perdirbėjams, o atpigus pirminei žaliavai gali sumažėti perdirbtų medžiagų paklausa. D. Dundulis įspėjo, kad jeigu investicijos bus didelės, o pirkėjams už tai teks mokėti gerokai daugiau, tačiau galutinis aplinkosaugos tikslas nebus pasiektas, naudos nebus.

Jis ragino vertinti visą pakuočių tvarkymo grandinę, įskaitant perdirbant sunaudojamą vandenį ir kitus išteklius, bei pirmiausia siekti mažinti atliekų kiekį.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad didelėms įmonėms prisitaikyti prie naujų taisyklių gali būti paprasčiau nei smulkiajam verslui. Pastarajam investicijos į kitokias pakuotes ar technologijas gali tapti rimta našta. Pasirengimą taip pat sunkina neaiškumas dėl būsimų taisyklių ir technologinių sprendimų, o pernelyg griežti reikalavimai, ekonomisto vertinimu, gali ne tik skatinti inovacijas, bet ir jas stabdyti.