Pasieniečio šūvis peraugo į teisminį mūšį: advokatas prašo Konstitucinio Teismo įsikišimo

Už cigarečių kontrabandininko nušovimą teisiamo pasieniečio Karolio Ilgevičiaus gynėjas Vidas Vilkas teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Advokatas nori išsiaiškinti, ar Valstybės sienos apsaugos įstatymas, neleidžiantis panaudoti ginklo kilus pavojui žmogaus sveikatai, neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal galiojantį teisės aktą pareigūnas ginklą gali panaudoti tuomet, kai kyla grėsmė gyvybei.

Jeigu prašymas kreiptis į KT nebūtų patenkintas, gynyba prašo bylą nutraukti ir pripažinti, kad K. Ilgevičius veikė vykdydamas tarnybines pareigas.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme vykusiame posėdyje V. Vilkas teigė, kad įvykis buvo padarytas dėl didelio susijaudinimo, todėl teismas turėtų įvertinti ir nukentėjusiojo veiksmus. Anot advokato, nėra teisinio pagrindo pareikštam ieškiniui, o K. Ilgevičius turėtų būti laikomas netinkamu atsakovu.

Gynėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais bylose dėl pareigūnų kaltinimų viršijus įgaliojimus ir citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutartis bylose prieš Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją bei Graikiją.

V. Vilkas pabrėžė, kad abejonių dėl pasieniečio tarnybinių pareigų vykdymo esą nekyla. Jo teigimu, pareigūnai sprendimus turėjo priimti per sekundės dalis, remdamiesi tuo, ką tuo metu realiai matė.

Advokatas taip pat minėjo EŽTT bylą, kurioje užsienio valstybė buvo paduota į teismą dėl pareigūnų šūvių į vyrą, likusį paralyžiuotą. Vėliau šis asmuo buvo nuteistas už prekybą narkotikais ir nepaklusimą policijai. V. Vilko vertinimu, toje situacijoje pareigūnų panaudota jėga buvo proporcinga, nes kilo pavojus būti pervažiuotam.

Gynėjas citavo ir kitą EŽTT bylą, kurioje pripažinta, kad pareigūnai galėjo šūviais sustabdyti pavojingai viešojoje vietoje vairuojantį asmenį.

Kalbėdamas apie 2024 m. birželio 1 d. Šalčininkų rajone įvykusį incidentą, advokatas sakė, kad situacija buvo dinamiška ir nenuspėjama, todėl sprendimus reikėjo priimti akimirksniu.

V. Vilko teigimu, K. Ilgevičių veikė emocinis stresas. Pareigūnai nežinojo, ką gabena dronai – tai galėjo būti ir sprogmenys, ir cigaretės.

Pasak advokato, pareigūnai reagavo į neaiškią situaciją: kontrabandines cigaretes vežęs automobilis buvo stabdomas aiškiai matomu tarnybiniu automobiliu, o K. Ilgevičius vilkėjo uniformą.

Gynėjas taip pat palygino šią bylą su Vilniaus policininko Dariaus Šerpyčio, kuris Vilniaus rajone nušovė agresyvią psichikos sutrikimų turėjusią moterį ir nebuvo nuteistas, byla.

V. Vilkas teigė, kad D. Šerpyčio situacija buvo palankesnė, nes pareigūnas galėjo numatyti veiksmų planą, o K. Ilgevičius nežinojo, kad susidurs su nusikalstamą veiką darančiu asmeniu. Advokatas kėlė klausimą, ar kaltinamasis iš tiesų turėjo pasiimti ir neštis 10–15 kilogramų sveriančią priverstinio stabdymo priemonę „ežį“.

Gynėjas kritikavo ir prokuratūros teiginį, kad pasienietis į tolstantį automobilį iššovė neatlenkęs taikiklio, nors tam būtų prireikę vos 2 sekundžių.

Advokatas aiškino, kad per tas 2 sekundes automobilis būtų nuvažiavęs dar 29 metrus ir iš viso būtų nutolęs apie 60 metrų. Gaudynių metu automobiliai važiavo 52 kilometrų per valandą greičiu.

Pasak V. Vilko, K. Ilgevičius pažeidėją stabdė laikydamas užtaisytą šautuvą. Ginklą jis užtaisė bėglio akivaizdoje, nes ketino jį panaudoti kaip psichologinę prievartos priemonę.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų vasarą Šalčininkų rajone, netoli Baltarusijos sienos, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai iš budėtojo gavo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėję jų paiešką, pasieniečiai netrukus pastebėjo keliu važiuojantį automobilį, kuris į pareigūnų reikalavimą sustoti nereagavo.

Teisėsaugos teigimu, automobiliui nuvažiavus, K. Ilgevičius, siekdamas sulaikyti galimai teisės pažeidimą darantį asmenį, iš tarnybinio ginklo iššovė vieną kartą. Prokuratūra nurodo, kad taip jis pažeidė šaunamojo ginklo panaudojimą reglamentuojančius teisės aktus, o vairuotojas tuo metu nekėlė tiesioginės grėsmės pareigūnams, žmonėms ar eismo saugumui.

Automobilio vairuotojas buvo mirtinai sužalotas į pakaušį ir sprandą bei mirė įvykio vietoje. Po šūvio anksčiau už kontrabandą teisto vyro vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į medį. Joje pasieniečiai rado rūkalų ir negyvą vairuotoją. Nustatyta, kad mirtiną sužalojimą vyrui padarė K. Ilgevičiaus paleista kulka.

Prokuratūra teigia, kad tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia išvadą, jog siekdamas sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir viršydamas įgaliojimus jį nužudęs kaltinamasis padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiesiems, VSAT ir valstybei.

Pažeidėjo nužudymu kaltinamas VSAT pareigūnas šiuo metu toje pačioje pasienio užkardoje dirba sistemų stebėjimo operatoriumi.

Generalinė prokuratūra prašo teismo K. Ilgevičių pripažinti kaltu ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

Bylos nagrinėjimas artėja prie pabaigos. Kitą trečiadienį teisme turėtų pasisakyti pats teisiamas pasienietis.