Pasienio šūvis sukėlė teisminį mūšį: sprendžiama, ar pareigūnas peržengė įgaliojimų ribas

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl VSAT pareigūno Karolio Ilgevičiaus veiksmų, kai tarnybos metu buvo nušautas kontrabandines cigaretes gabenusio automobilio vairuotojas. VSAT atstovė teigia, kad vertinant pasieniečio elgesį būtina atsižvelgti į tai, jog jis veikė vykdydamas tarnybines funkcijas.

VSAT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Petrauskienė teisme pabrėžė, kad reikėtų vertinti ne tik pareigūno, bet ir žuvusio vairuotojo veiksmus. Anot jos, vairuotojas nepakluso aiškiam reikalavimui sustoti, pavojinga situacija susidarė dar prieš panaudojant ginklą, o automobiliu buvo vežamos kontrabandinės cigaretės. Todėl, jos teigimu, aplinkybes būtina vertinti kaip visumą, o ne atskirai.

Šioje byloje VSAT dalyvauja kaip civilinis atsakovas. Tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad žuvęs vairuotojas pasienio ruože lankydavosi dažnai ir ne vienerius metus.

Andžejus A. anksčiau buvo teistas už kontrabandą, plėšimą, vairavimą neblaiviam, dokumento klastojimą, neteisėtą disponavimą cigaretėmis, pasipriešinimą pareigūnams ir neteisėtą sienos perėjimą.

I. Petrauskienė teismo prašė įvertinti faktinę situaciją, pasienio ruože kilusio pavojaus pobūdį ir aplinkybes, kuriomis pareigūnas turėjo priimti sprendimą. Savo argumentus ji grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais apie pareigūnų veiksmų vertinimą panašiose situacijose.

VSAT atstovės vertinimu, pareigūnų veiksmų negalima atskirti nuo jų tarnybinių pareigų. Pasieniečiai į įvykio vietą atvyko vykdydami užduotį ir siekė teisėtai sustabdyti transporto priemonę. Automobilio vairuotojas, anot jos, reikalavimų nepaisė ir judėjo pavojingai.

Teismas, pasak I. Petrauskienės, turėtų įvertinti vairuotojo elgesį, galimą pavojų tretiesiems asmenims, laiką, per kurį pareigūnas turėjo priimti sprendimą, ir tuo metu prieinamas priemones. Pareigūno sprendimas negali būti vertinamas taip, tarsi jis būtų turėjęs neribotą laiką pasirinkti veiksmų būdą.

Pasieniečiai naudojo garso ir šviesos signalus bei persekiojo automobilį. VSAT atstovė kėlė klausimą, ar K. Ilgevičius turėjo realią ir veiksmingą galimybę pavojui pašalinti kitomis priemonėmis, nes situacija, jos teigimu, nuolat keitėsi.

Prokuratūra: šūvis buvo nepagrįstas

Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Šneideris teismo prašo K. Ilgevičių pripažinti kaltu dėl nužudymo siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir dėl piktnaudžiavimo viršijus tarnybos įgaliojimus.

Už šias veikas prokuroras siūlo skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Taip pat prašoma įpareigoti kaltinamąjį atlyginti žuvusiojo šeimai turtinę žalą ir sumokėti 2,5 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą.

Turtinė žala vertinama daugiau nei 13 tūkst. eurų. Ją sudaro laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos. Nors už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų, D. Šneiderio vertinimu, tokia bausmė pasieniečiui nebūtų teisinga.

Įvykio metu K. Ilgevičius dirbo mobiliuoju patruliu. Pareigūnai buvo informuoti apie per sieną dronu neteisėtai pergabentas dėžes su cigaretėmis ir išvyko aiškintis aplinkybių.

Prokuroras teigia, kad byloje nenustatyta, jog vairuotojas būtų ketinęs partrenkti ar sužaloti VSAT pareigūną. Jo manymu, nebuvo išnaudotos visos kitos galimybės sustabdyti automobilį, o ginklas panaudotas neproporcingai. Be to, šūvis, anot prokuratūros, buvo nesaugus ir atliktas nesilaikant taiklaus šaudymo principų.

D. Šneiderio teigimu, vairuotojas siekė pabėgti nuo pasieniečių, o ne tyčia juos sužaloti. Tyrimo metu nustatyta, kad pareigūno ginklas buvo naujas ir tinkamas šaudyti, tačiau pats pasienietis nebuvo mokytas šaudyti į judantį taikinį.

Automobilis po šūvio atsitrenkė į medį

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų vasarą Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai gavo budėtojo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėję jų paiešką, pareigūnai netrukus pastebėjo keliu važiuojantį automobilį, kuris į reikalavimą sustoti nereagavo.

Teisėsaugos duomenimis, automobiliui nuvažiavus K. Ilgevičius, siekdamas sulaikyti galimai teisės pažeidimą darantį asmenį, vieną kartą iš tarnybinio ginklo iššovė į tolstantį automobilį. Tyrėjai teigia, kad tuo metu vairuotojas nekėlė tiesioginės grėsmės pareigūnams, eismo saugumui ar kitiems žmonėms, o šūvis buvo paleistas pažeidžiant ginklo panaudojimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kulka mirtinai sužalojo vairuotojui pakaušį ir sprandą. Vyras mirė įvykio vietoje. Po šūvio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į medį ir sustojo. Pasieniečiai transporto priemonėje rado cigarečių ir negyvą vairuotoją.

Prokuratūra nurodo, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog viršydamas įgaliojimus ir siekdamas sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį kaltinamasis padarė didelę neturtinę žalą nukentėjusiesiems, VSAT ir valstybei.

Kaltinamas pareigūnas šiuo metu dirba sistemų stebėjimo operatoriumi toje pačioje pasienio užkardoje.

Šeima prašo 120 tūkst. eurų

Buvęs VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, kad neigiamas teismo sprendimas galėtų sukurti nepalankų precedentą pareigūnų teisei panaudoti ginklą.

Nušauto Andžejaus A. našlė prašo priteisti 120 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Veslava A. pateikė 50 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos ir 3,5 tūkst. eurų dėl turtinės žalos. Kaip vaikų atstovė, ji jų vardu taip pat prašo priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Andžejus A., anksčiau ne kartą baustas už cigarečių kontrabandą ir nelegalių cigarečių gabenimą, žuvo 2024 metų vasarą netoli sienos su Baltarusija, kai nesustojo stabdomas. K. Ilgevičius teigia, kad vyras kėlė jam pavojų ir kad pareigūnas baiminosi, jog sprunkantis automobilis gali įvažiuoti į Tabariškių kaimą bei sukelti grėsmę aplinkiniams.

Duodamas parodymus pasienietis taip pat pasakojo, kad anksčiau toje vietoje matė vaikus su dviračiais ir moteris, todėl nerimavo dėl jų saugumo. K. Ilgevičius kaltės nepripažįsta ir teigia, kad taikėsi į automobilio ratą.