Perskaitę šią apžvalgą skaitytojai, ko gero, pasidalys į dvi stovyklas: vieni pritars mano nuomonei, kiti palaikys piceriją. Todėl nekantriai lauksiu komentarų, o dabar pasakoju apie dar vieną mano šeimos atrastą ir ankstesnėse apžvalgose neminėtą vietą.
Picerija „Lokio ližė“ įsikūrusi netoli Klaipėdos, Klemiškės II. Kad netektų stovėti spūstyse dėl, mano nuomone, labai prasto ir kasmet blogėjančio susisiekimo šioje miesto pusėje, į ją atvykome dar prieš 15 val.
Picerijos „Lokio ližė“ apžvalga
Vietiniai juokauja, kad ryte, važiuojant į Klaipėdą, spūstyje prieš darbą galima suspėti papusryčiauti, o vakare, grįžtant namo, panašiame kamštyje – ir pavakarieniauti. Tačiau palikime susisiekimo problemas nuošalyje ir pereikime prie maisto.
Keturiems žmonėms užsakėme keturias pagrindines picas, o dar vieną vegetarišką pasirinkome tarsi užkandį. Kol jos kepė krosnyje, buvome pavaišinti sausainiais.
Tą dieną vairavau automobilį, kuriuo atvykome į „Lokio ližę“, todėl nesunku nuspėti, kas prie stalo rinkosi limonadą, o kas per šiaudelius gėrė stipresnius kokteilius.
Maisto apžvalga
Esu mėsėdis, todėl man sunku suprasti žmones, atsisakančius ne tik mėsos, bet ir žuvies, jūros gėrybių ar pieno produktų. Vis dėlto vegetarus, kitaip nei veganus, suprantu. Jei namuose būtų bent dvi ar trys tokios picos kaip „Verdura“, vieną ar dvi dienas per savaitę galėčiau apsieiti ir be mėsos.
Atnešus užkandžiui užsakytą vegetarišką picą, jos gausa nustebino taip, kad net paklausiau stalą aptarnavusio vyro, ar neįvyko klaida. Vėliau įsitikinau, jog viskas teisinga – tiesiog ant picos nebuvo mėsos. Ji pasirodė tokia skani, kad, jei Katinienė taip nesirūpintų mano svoriu ir leistų picas valgyti dažniau, kartais galėčiau rinktis būtent tokį vegetarišką variantą.
„Mortadela“ pica Katinienę taip pat nustebino. Pamačiusi jos viduryje esančią „Burata“, ji pajuokavo, kad patiekta lyg su „Benedikto“ kiaušiniu. Nors prie šios picos toks kiaušinis gal ir būtų tikęs, su „Burata“ ji mūsų kompanijai paliko labai gerą įspūdį.
Vis dėlto netrukus paaiškėjo tai, kas mane picerijoje labiausiai suerzino. Į maitinimo įstaigas važiuoju ilsėtis, o ne dirbti. Kai kartu su gėrimais atnešė įrankių stovą, nepastebėjau, kad jame, be stalo įrankių, buvo ir penki picų pjaustymo įrankiai.
Tik atnešus pirmąją picą mums paaiškino, kad šioje picerijoje svečiai picas susipjausto patys. Rimtai? Atvykau pailsėti, o ne imtis darbo. Tą dieną reikėjo supjaustyti ne vieną, bet visas penkias užsakytas picas.
Todėl ir klausiu skaitytojų: ar normalu, kad picerijoje picą turi susipjaustyti pats klientas?
Suprantu, kodėl „Lokio ližė“ pasirinko tokį sprendimą. Tai daroma ne vien siekiant sutaupyti laiko, bet ir dėl picos išvaizdos bei skonio. Pjaunant peiliu ingredientai gali būti sustumdyti, o išsiskyręs skystis patenka į pjūvius ir suminkština picos padą.
Tačiau nuo šio paaiškinimo man nepasidarė lengviau – teko gerokai paplušėti, kol supjausčiau visas penkias picas. Tad po tokio fizinio darbo ir, regis, sudegintų daugybės kalorijų leidau sau persivalgyti, nes picos tikrai buvo to vertos.
Tos dienos favoritėmis tapo „Lokio ližė“ ir „Parma“. Galbūt todėl, kad abi buvo gardintos itin skaniais karamelizuotais svogūnais. Jie buvo tinkamai kaitinti: išlaikė savo skonį, tačiau kartu įgavo malonaus saldumo.
„Bianka“ picos damos paragauti atsisakė, nors iš pradžių labai norėjo. Tikriausiai persistengiau ją gausiai pagardindamas aštresniu aliejumi. Kita vertus, šia pica dalijausi tik su draugu, o ne su visais kompanijos nariais.
Esu buvęs Italijoje ir galiu nuoširdžiai pasakyti: jei Lietuvos picų kepėjai ir toliau taip tobulės, po kelerių metų italai galbūt važiuos pas mus mokytis, kaip kepti skanias picas.
Apie picų kokybę daug pasakė ir Katinienės elgesys. Nebepamenu, kada ji valgydama picą nesuvalgydavo tik kraštų, tačiau „Lokio ližėje“ ji paliko nė vieno. Picos padas buvo minkštas, bet kartu lengvai traškus.
Per daug jų girti neketinu, kad nepradėtų puikuotis ir nepablogintų kokybės. Tačiau atsiradus progai patys užsukite į „Lokio ližę“ ir patikrinkite, ar mano įspūdžiai teisingi.
Nors picerija jau turi kelis įvertinimus, palikau jai ir Riebaus katino lipduką, reiškiantį aukščiausią, 5/5, įvertinimą. Galbūt jis „Lokio ližėje“ atras savo vietą ir bus priklijuotas gerai matomoje vietoje.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.