Rusijoje – nerimą kelianti paslaptis: ar už maro protrūkio slepiasi daugiau nei sudužęs mėgintuvėlis?

Rusijoje pasklidus informacijai apie galimą maro protrūkį, kilo klausimų ne tik dėl incidento laboratorijoje, bet ir dėl galimo pavojingos ligos naudojimo biologinio ginklo tyrimuose. Skelbiama, kad su maru susijusiame institute dirbusi Darja Šipilova netyčia sudaužė mėgintuvėlį su užkratu.

Situaciją nagrinėjo laidos „Be Tabu“ komanda. Rusijos institucijos maro protrūkį neigia ir teigia, kad žmonės serga neaiškios kilmės plaučių uždegimu. Vis dėlto Irkutske paskelbtas karantinas, o miesto gyventojai pradėjo dėvėti kaukes.

Europarlamentaras ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejoja, ar tokio lygio laboratorijoje mėgintuvėlis galėjo sudužti taip, kad kiltų pavojus žmogui. Jo teigimu, tokiose įstaigose naudojama speciali apranga ir apsaugos priemonės, turinčios apsaugoti nuo atsitiktinio užsikrėtimo.

Neaiškumas dėl įvykių Sibire

Į Maskvą iš Sibiro atskridę keleiviai buvo sulaikyti lėktuve. Vietos gyventojas pasakojo, kad keleivius filmavo sanitarijos tarnybos darbuotojai, galimai tikrino jų temperatūrą, o išlipti iš lėktuvo nebuvo leidžiama.

Tokį elgesį jis siejo su informacija apie vieną mirtį nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo ir trijų ar penkių ligoninių karantinavimą. Jo vertinimu, šios aplinkybės neatitinka paprasto virusinės infekcijos scenarijaus ir rodo, kad vietos gyventojams gali būti neskelbiama visa informacija.

Mongolija, Kirgizija ir Uzbekistanas sustiprino sveikatos patikrą pasienyje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat paragino amerikiečius išvykti iš Rusijos.

Virusologas Gytis Dudas atkreipė dėmesį, kad laboratoriniai mėgintuvėliai paprastai yra itin atsparūs ir juos sudaužyti nėra paprasta. Vis dėlto Rusijoje jau yra buvę incidentų, susijusių su pavojingomis biologinėmis medžiagomis.

Jis priminė apie Dori virusą – erkių platinamą, tolimą gripo giminaitį. Mokslinėje literatūroje, anot virusologo, minima, kad Rusijos mokslininkai šį virusą netyčia išbandė ant savęs ir taip nustatė, kad jis gali užkrėsti žmones. Taip pat žinoma apie laboratorijose įvykusius užsikrėtimus Ebolos virusu, kai kurie iš jų baigėsi mirtimi. G. Dudo teigimu, Rusija pasižymi tiek laboratorinių taisyklių nesilaikymo atvejais, tiek polinkiu nuslėpti nepatogią informaciją.

Ligą tyrinėjo ir kaip galimą biologinį ginklą

Plintant pranešimams apie galimą maro protrūkį, imta svarstyti, kodėl Rusijoje apskritai atliekami mirtinos ligos tyrimai. G. Dudas teigė, kad maras ilgą laiką buvo nagrinėjamas kaip potencialus biologinis ginklas.

A. Veryga pabrėžė, kad oficialiuose dokumentuose ar ant instituto pastato nebūtų nurodyta, jei ten būtų vykdomi draudžiami tyrimai. Cheminio ir bakteriologinio ginklo kūrimas yra draudžiamas, todėl apie galimus tokius veiksmus visuomenė galėtų sužinoti nebent iš žvalgybos informacijos.

Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Su šia liga siejama XIV amžiuje Europoje siautėjusi Juodoji mirtis. Bakteriją dažniausiai platina blusos, o jos nešiotojai įprastai yra graužikai. Iki šiol maras išlieka įvairiuose Azijos, Pietų Afrikos ir Afrikos regionuose. Pasak G. Dudo, liga kasmet užkrečia šimtus žmonių, o prieš metus dešimtys atvejų buvo nustatyti Jungtinėse Valstijose.

Skiriamos kelios maro formos, tarp jų – buboninis ir pneumoninis. Rusijoje šiuo atveju kalbama apie pneumoninį marą, kuris yra itin užkrečiamas ir gali plisti oro lašeliniu būdu.

Pneumoninis maras gali būti mirtinas

Pneumoninis maras laikomas pavojingesne ligos forma. Jo simptomai – aukšta temperatūra, galvos ir krūtinės skausmai, dusulys bei kraujo atkosėjimas. Jei antibiotikai pradedami vartoti per pirmąsias 24 valandas, mirties rizika sumažėja iki 17 procentų.

Vis dėlto G. Dudas įspėjo, kad mirtingumas tam tikrais atvejais gali siekti 100 procentų. Net infekciją nustačius dar iki paciento mirties, tačiau jau pasireiškus simptomams, antibiotikai ne visada užtikrina didelę tikimybę išgyventi.

Dėl didelio pavojingumo maras šimtmečius kėlė žmonėms baimę. Didžiausią mastą liga pasiekė XIV amžiuje, per Juodosios mirties laikotarpį.

Medicinos istorikas prof. Aistis Žalnora pasakojo, kad tuo metu Europoje buvo ypač daug migracijos, kelionių ir žmonių judėjimo, o gyventojų tankumas sparčiai augo. Nors žmonės stengėsi laikytis tuomet įmanomos higienos, miestų plėtra ir tvarkos trūkumas neleido veiksmingai suvaldyti ligos. Kai kuriuose regionuose maras pražudė trečdalį, kitur – beveik pusę gyventojų. Europoje galėjo mirti 50–75 milijonai žmonių, o visame pasaulyje aukų skaičius galėjo siekti iki 100 milijonų.

Lietuvoje maras nebuvo fiksuotas maždaug 200 metų. Šalies valdžia tikina, kad prireikus būtų pakankamai vaistų ir būtų užtikrinta ligos diagnostika.

Sibire, kur galėjo kilti maro protrūkis, dirba ir daug Kinijos piliečių. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos patirtį, laidos kūrėjai svarstė, ar Kinijos lyderiui būtų svarbu užkirsti kelią galimam maro išplitimui iš Rusijos į kitas pasaulio šalis.

Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3.

Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.