Šimonytė siunčia griežtą signalą politikams: po VSD įspėjimo siūlo peržiūrėti ir švietimo įstaigų veiklą

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo politikus, dalyvaujančius su Maskvos patriarchatu siejamuose renginiuose arba siunčiančius šiai institucijai palankius politinius signalus. Jos teigimu, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) įvardytas grėsmes, atsakingos institucijos turėtų įvertinti ir su patriarchatu susijusių švietimo įstaigų veiklą.

Trečiadienį po Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ surengtos spaudos konferencijos I. Šimonytė kalbėjo apie pristatytą tyrimą, kuriame religija nagrinėjama kaip įtakos priemonė Lietuvos ir Europos saugumui. Bendraudama su žurnalistais ji pabrėžė, kad politikai turėtų vengti Maskvos patriarchatui palankios laikysenos.

Politikė sakė pastebinti politikų dalyvavimą su Maskvos patriarchatu susijusiuose renginiuose ir viešuose prisistatymuose, taip pat teigiamų politinių signalų siuntimą. Anot jos, atsižvelgiant į VSD ataskaitoje pateiktą informaciją, tokio elgesio reikėtų atsisakyti.

VSD vertinimas, pasak buvusios premjerės, turėtų turėti pasekmių

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad šių metų VSD ataskaitoje Maskvos patriarchatas pirmą kartą įvardytas kaip grėsmė. Jos nuomone, toks vertinimas turėtų būti reikšmingas institucijoms sprendžiant ir su švietimo įstaigomis susijusius klausimus.

Buvusi premjerė teigė, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas savo vertinimuose paprastai nėra linkę vartoti stiprių apibūdinimų. Todėl Maskvos patriarchato įvardijimas grėsme, jos manymu, turėtų paskatinti institucijas peržiūrėti su tuo susijusius sprendimus, taip pat ir švietimo įstaigoms išduodamas licencijas.

Pasak politikės, reikėtų išsiaiškinti, ar tokios įstaigos nėra pasitelkiamos siekiant daryti neigiamą poveikį Lietuvos visuomenei.

I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Maskvos patriarchato įtaka Lietuvoje gali būti palaikoma per įvairias organizacijas ir ugdymo įstaigas. Tai, jos teigimu, įmanoma net tuo atveju, jei viešai jose nekartojamos visuomenei nepriimtinos patriarcho Kirilo nuostatos.

Dvasininkų konfliktas su Maskvos patriarchatu

ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, arba Maskvos patriarchatui, priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės sankcijų.

2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas juos pašalino iš kunigų luomo dėl to, kad jie kritikavo patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia teigė, kad griežtos nuobaudos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmasis atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios sankcijos.

Vėliau, 2024 metų pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.

Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis.

VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.