Prasidėjus šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai gyventojus dar kartą ragina pasirūpinti kaminų ir šildymo įrenginių būkle. Praėjusį sezoną, nuo pernai spalio iki šių metų balandžio, Lietuvoje kilo daugiau kaip 5 300 gaisrų, per kuriuos žuvo daugiau nei 60 žmonių. Vidutiniškai žuvusiuosius iš liepsnų nuniokotų pastatų pareigūnams teko išnešti kas 3–4 dienas. Tragiškiausias per pastaruosius 20 metų buvo sausis – tuomet žuvo 18 žmonių.
Neseniai Kėdainių rajone, netoli Ivaniškių kaimo, vienkiemyje užsidegus gyvenamajam namui, žuvo du vyrai – būsto savininkas ir jo dukros sugyventinis. Moteriai ir jos broliui pavyko išsigelbėti. Gaisro priežastį aiškinasi specialistai, tačiau neatmetama, kad nelaimę galėjo lemti neatsargus rūkymas lovoje, netvarkinga elektros instaliacija ar alkoholis. Name taip pat nebuvo įrengtas dūmų detektorius.
Liudininkė Liuda pasakojo apie naktį kilusį gaisrą: iš pradžių ji išgirdo spragsėjimą, panašų į fejerverkų garsus, o netrukus pro langą išvydo visą dangų nušvietusias liepsnas.
Ugniagesiai tikrina, kaip gyventojai pasiruošė žiemai
Siekiant užkirsti kelią panašioms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai prasidėjus šildymo sezonui lankosi gyventojų namuose. Jie tikrina šildymo įrenginius, dūmtraukius ir vertina, ar laikomasi pagrindinių priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Panevėžio rajone, Raguvoje, pareigūnai privačiuose namuose taip pat rado taisytinų dalykų. Gyventojams priminta, kad metro atstumu nuo krosnies negalima laikyti degių daiktų, o prie pat krosnies jie negali būti arčiau nei per pusę metro. Vienas iš aplankytų senjorų, daug metų dirbęs ugniagesiu, pažadėjo į pastabas atsižvelgti.
Tikrinant kitus būstus, gyventojams buvo nurodyta, kad prie krosnies turi būti įrengtas nedegus pagrindas. Po pareigūnų apsilankymo žmonės ne tik susitvarko savo namuose, bet ir atkreipia dėmesį į kaimynų saugumą.
Raguviškė Zenta pasakojo nerimaujanti dėl kaimyno, kuris rūko, kartais būna neblaivus, o ant stalo laiko daug laikraščių. Moteris jį ragino bent patraukti popierius nuo galimos ugnies šaltinio.
Kitas Raguvoje gyvenantis Ričardas parodė, kad jo namuose įrengtas dūmų detektorius. Vyras taip pat tikino, kad degių daiktų prie krosnies nelaiko.
Už pažeidimus gali tekti mokėti iki 600 eurų
Nepaisant kasmetinių perspėjimų, gaisrų, kuriuose žūsta žmonės, nemažėja. PAGD duomenimis, pagrindinėmis nelaimių priežastimis dažnai tampa neatsargus rūkymas lovoje, netvarkingi kaminai ir prastos būklės krosnys.
PAGD vado pavaduotojas Kęstutis Agintas aiškino, kad įtarimų turėtų kelti ir per šildymo įrenginio tarpus ar mūro siūles matoma liepsna. Tai gali reikšti, jog krosnis ar katilas tinkamai neprižiūrimi, o gaisras gali kilti bet kuriuo metu.
Pareigūnai ragina įsirengti dūmų detektorius ir sutvarkyti šildymo įrenginius, tačiau už reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriamos ir baudos. PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vadovas Aurimas Gudžiauskas pabrėžė, kad prevencinių akcijų metu gyventojai paprastai nebaudžiami. Sankcijos taikomos gavus konkretų pranešimą ar skundą dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų.
Už nustatytus pažeidimus gali būti skiriama iki 70 eurų bauda. Jeigu reikalavimai piktybiškai nevykdomi ir pažeidimai nepašalinami, pakartotinė bauda gali siekti 600 eurų.
Ugniagesiai tikrina ne tik privačius namus. Jie įspėja ir daugiabučių gyventojus, naudojančius elektrinius šildytuvus: netinkamai įrengti ar naudojami prietaisai taip pat gali tapti gaisro priežastimi.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.