Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis nusprendė nenagrinėti už korupciją kalinčio buvusio Seimo nario Vytauto Gapšio skundo. Juo buvo siekiama, kad klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų perduotas nagrinėti ne Kauno apygardos teismui.
V. Gapšys bausmę atlieka Kauno kalėjime, todėl su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus nagrinėja Kauno regiono teismai. E. Rimšelis skundą paliko nenagrinėtą, nes nenustatė įstatyme numatytų pagrindų bylą perduoti kitam teismui.
Ginčas kilo dėl to, kaip sudaroma teisėjų kolegija
Nuteistasis prašė kitam apygardos teismui perduoti bylą, kurioje nagrinėjamas jo skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų rugsėjo 3 d. nutarties netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
V. Gapšys teigė, kad iki 2026 m. pradžios tokio pobūdžio skundus Kauno apygardos teisme teisėjai nagrinėjo vienasmeniškai, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Jo teigimu, nuo 2026 m. šias bylas pradėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegijos, tačiau nutartyse nepaaiškinama, kuo grindžiamas toks sprendimas.
Nuteistasis taip pat nurodė, kad toks pagrindas nenustatytas ir nuo šių metų birželio 1 d. galiojančiose Kauno apygardos teismo Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėse. Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teisme tokios kategorijos bylas šiuo metu nagrinėja vienas teisėjas, nesudarant trijų teisėjų kolegijos.
Pasak V. Gapšio, šios aplinkybės kelia abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo. Jo vertinimu, jų nepašalintų ir vieno ar kelių teisėjų nušalinimas, nes abejojama ne konkrečiais teisėjais, o pačia bylų paskirstymo ir kolegijų sudarymo tvarka.
E. Rimšelis paskelbė, kad prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui paliekamas nenagrinėtas. Jis pažymėjo, kad įstatymas tokią galimybę numato tik ypatingais atvejais, kai to reikia svarbiems valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesams užtikrinti.
Bylos nagrinėjimas Kaune atidėtas
Rugsėjo 29 d. V. Gapšys pateikė Kauno apygardos teismui prašymą nušalinti teisėją Giedrių Endriukaitį, kuriam paskirta nagrinėti bylą. Kartu jis prašė teismo pirmininko spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą, kad šis įvertintų galimybę perduoti bylą kitam apygardos teismui.
Kitą dieną teismas raštu informavo nuteistąjį, kad jo skundą nagrinės teisėjų kolegija: jos pirmininku ir pranešėju paskirtas G. Endriukaitis, kolegijoje taip pat dalyvauja Danutė Giačaitė ir Daiva Jankauskienė. V. Gapšio paprašyta patikslinti, ar jis nereiškia nušalinimo ir kitiems kolegijos nariams.
Vėliau nuteistasis paprašė leidimo susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant dokumentus, susijusius su bylos paskyrimu teisėjų kolegijai.
Kol sprendžiamas pareikšto nušalinimo klausimas, bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme atidėtas.
E. Rimšelis pabrėžė, kad įstatymas nesuteikia teisės apeiti nustatytos nušalinimo procedūros ir tiesiogiai kreiptis į teismų vadovus, siekiant nušalinti teisėją ar visą bylą nagrinėjantį teismą. Todėl, nesant teisinio pagrindo nagrinėti V. Gapšio prašymą, nebuvo vertinami ir jo argumentai dėl bylos paskyrimo bei teisėjų kolegijos sudarymo.
Teisėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašiais atvejais jau buvo atskirti nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui institutai. Kai nušalinimas konkrečiam teisėjui nepareiškiamas arba jo klausimas neišsprendžiamas iš esmės, o prašoma bylą perduoti kitam teismui, tokie prašymai buvo paliekami nenagrinėti.
V. Gapšys bausmę atlieka atviro tipo namuose
V. Gapšys kurį laiką bausmę atlieka atviro tipo namuose Kaune, o savaitgaliais grįžta pas šeimą į Vilnių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
ELTA primena, kad 2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus. Tarp jų buvo tuometinė Seimo pirmininkė, Darbo partijos frakcijos Seime nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybė bei nariai ir žemės ūkio ministrė. Siekta, kad jie, vykdydami savo įgaliojimus, veiktų R. Kurlianskio pageidaujamu teisėtu arba neteisėtu būdu.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais taip pat pripažinti Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.
Laisvės atėmimo bausmės skirtos V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui. E. Masiuliui, kaip ir V. Gapšiui, kol kas nepavyko lygtinai išeiti į laisvę.
Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.