Rudenį, kai medžiai nusidažo ryškiomis spalvomis, o rytai tampa vis vėsesni, kiemuose dar lieka svarbių vejos priežiūros darbų. Nuo jų priklausys, ar pavasarį veja vėl džiugins sodria žaluma, teigiama „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Lapai ant vejos – ne tik estetinė problema
Agronomas ir kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas teigia, kad ankstyvą rudenį patręštą ir atsėtą veją prieš žiemą būtina tinkamai paruošti. Vienas svarbiausių darbų – surinkti nukritusius lapus ir vaisius.
Storas lapų sluoksnis nepraleidžia šviesos ir oro, sulaiko drėgmę, todėl žolei gali grėsti grybinės ligos. Pūvantys vaisiai taip pat didina vejos iššutimo tikimybę. Jei rudenį jų nepašalinsite, pavasarį gali atsirasti plikų plotų, kurių atkūrimui prireiks papildomo laiko ir išlaidų.
Surinkus lapus, veją reikėtų dar kartą nupjauti. Agronomė ir „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė Regina Kanevičienė aiškina, kad paskutinio pjovimo data priklauso nuo oro ir žolės augimo. Jei ruduo išlieka šiltas, veją gali tekti pjauti net lapkritį.
Prieš žiemą žolė neturėtų būti nei pernelyg trumpa, nei per aukšta. Ilga žolė po sniegu gali išgulti ir sudaryti palankias sąlygas ligoms, o per trumpa tampa jautresnė šalčiui. Rekomenduojamas aukštis – maždaug 4–5 centimetrai.
Rudenį svarbu pasirinkti tinkamas trąšas
Vien lapų surinkimo ir pjovimo nepakanka. Pasak R. Kanevičienės, paskutiniam rudeniniam tręšimui reikėtų rinktis šiam sezonui skirtas trąšas, kuriose vyrauja kalis ir fosforas. Fosforas stiprina šaknis ir padeda vejai lengviau ištverti žiemą.
Tręšimo laiką reikia derinti prie oro sąlygų ir vejos augimo, o ne vien prie kalendoriaus. Vis dėlto lapkritį ir gruodį trąšų naudoti jau nebereikėtų.
T. Gurskas taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į trąšas su geležies sulfatu. Jos gali padėti mažinti samanų kiekį, tačiau barstant būtina saugoti trinkeles, bortelius ir kitus kietus paviršius. Ištirpęs geležies sulfatas gali palikti sunkiai pašalinamų rudų dėmių.
Ekspertė pabrėžia, kad samanų atsiradimą lemia ne tik trąšų trūkumas, bet ir dirvos rūgštingumas. Pernelyg rūgščioje dirvoje veja prasčiau pasisavina maistines medžiagas, silpsta ir užleidžia vietą samanoms. Todėl rudenį tokią dirvą patartina kalkinti.
Kalkes geriausia išbarstyti prieš lietų. Jei lietaus nenumatoma, išbarsčius jas reikėtų gausiai palaistyti, kad veikliosios medžiagos įsigertų į dirvą. Rekomenduojama norma – 5 kilogramai granuliuotų kalkių vienam arui, prireikus kiekį galima padidinti iki 10 kilogramų.
Kalkes galima paskleisti rankomis arba specialiu barstytuvu. Svarbu, kad tarp trąšų ir kalkių naudojimo būtų padaryta 2–3 savaičių pertrauka.
Žiemą būtina įvertinti sniego sankaupas
Žiemą vejos priežiūros reikia mažiau, tačiau jos būklei įtakos vis dar daro oro sąlygos. T. Gurskas ragina vertinti ne tik sniego kiekį, bet ir tai, ar žemė po juo įšalusi.
Ant įšalusios ir kietos žemės gulintis sniegas vejai sukelia kitokias sąlygas nei sniegas ant minkštos, dar neįšalusios dirvos. Pastaruoju atveju po sniego sluoksniu žolė gali pradėti šusti.
Susidariusias dideles pusnis reikėtų stebėti ir, jei reikia, pašalinti – taip sumažinama rizika, kad pavasarį teks atkurti pažeistus vejos plotus. Jei dirva įšalusi ir kieta, sniego judinti nereikia.
Pasibaigus lauko darbų sezonui verta pasirūpinti ir naudojama įranga. Žoliapjovę reikėtų išvalyti, sutepti jos detales, pagaląsti peilius ir paruošti kitam sezonui. Tai padės pavasarį darbus pradėti sklandžiau.





Skaitytojų komentarai 0
Pasidalykite savo nuomone ir diskutuokite pagarbiai.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas, kuris pradės pokalbį.