VMI ruošia didelius pokyčius: gyventojų ir įmonių duomenys bus vertinami dar atidžiau

Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas dr. Martynas Endrijaitis pristatė pagrindines institucijos veiklos kryptis ir priemones joms įgyvendinti. Be kovos su šešėline ekonomika bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkiu, daug dėmesio skirta institucijų bendradarbiavimui, deklaravimo paprastinimui, jaunimo švietimui ir klientų patirties gerinimui.

Vienas iš prioritetų – didinti žmonių pasitikėjimą valstybe, gerinti institucijų veiksmų koordinavimą ir stiprinti jaunimo supratimą apie mokesčius.

Šiam tikslui planuojama kurti bendrą duomenų platformą, kuria galėtų naudotis VMI, „Sodra“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Registrų centras, Muitinė ir kitos institucijos. Taip pat ketinama nustatyti vienodus rizikos vertinimo standartus ir kiekvienais metais skelbti pažangos ataskaitą.

Posėdyje pažymėta, kad efektyvesnis institucijų keitimasis informacija galėtų padėti nustatyti galimai slepiamą darbo užmokestį ir kitus panašius atvejus.

Jaunimo žinias apie mokesčius ketinama stiprinti naudojant komiksus ir papildant vadovėlius atitinkama informacija. M. Endrijaitis nurodė, kad tokia praktika taikoma Skandinavijoje, ir pabrėžė, jog jauniems žmonėms svarbu suprasti, kad dalis jų gaunamų pajamų skiriama valstybei.

Deklaruoti ketinama paprasčiau

Kita svarbi kryptis – elektroninių paslaugų plėtra ir VMI skaitmeninė transformacija. Planuojama sujungti informacines sistemas, sprendimus labiau grįsti duomenimis, automatizuoti bei optimizuoti procesus, paslaugas teikti realiuoju laiku ir užtikrinti duomenų vientisumą bei kokybę.

VMI vadovas taip pat pristatė planus supaprastinti mokesčių deklaravimą. Numatyta administratoriaus iniciatyva apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, sukurti naują gyventojų pajamų deklaravimo modelį ir parengti naują turto deklaravimo koncepciją.

Siekiant didesnio klientų pasitenkinimo, ketinama analizuoti jų aptarnavimo kelią ir grupes pagal klientų patirties (CX) metodiką, aktyviau bendrauti su konkrečiomis tikslinėmis grupėmis bei įdiegti transakcines apklausas.

Per penkerius metus VMI taip pat siekia sumažinti PVM atotrūkį. Plane numatyta, kad iki 2030 m. įmonėms bus įdiegta privaloma tarpusavio elektroninių sąskaitų faktūrų sistema, o duomenys VMI būtų perduodami realiuoju laiku. Be to, planuojama į i.EKA integruoti daugumą kasos aparatų.

Galimo PVM sukčiavimo schemoms nustatyti ir tikslinei kontrolei vykdyti ketinama naudoti dirbtiniu intelektu paremtus rizikos analizės modelius.

Kokias sritis VMI tikrins atidžiau

M. Endrijaitis anksčiau buvo skelbęs, kad kasmet bus nustatomi 3–5 didžiausios rizikos sektoriai, o tikslinių patikrinimų efektyvumą siekiama padidinti 20 proc.

Daugiau dėmesio numatoma skirti prekybos, gamybos, statybos ir elektroninės erdvės sritims. Taip pat bus analizuojami įmonių grupių tarpusavio sandoriai, nuostolingai veikiančios įmonės, nekilnojamojo turto sandoriai ir didelės vertės tarptautiniai sandoriai.

VMI tikrins, ar pagrįstai deklaruojami mokestiniai nuostoliai, pajamos natūra, A ir B klasės pajamos, dividendai, palūkanos bei kitos į užsienį pervedamos sumos.

Institucija planuoja organizuoti teminius patikrinimus, kartu su verslo asociacijomis vykdyti bendras skaidrinimo programas ir taikyti atsitiktinę atranką.

M. Endrijaitis priminė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja tikrinti ir skirtinguose sektoriuose veikiančias įmones. Tai leistų įvertinti, ar didžiausios rizikos sritys nustatytos tinkamai.

Anksčiau taip pat skelbta, kad VMI ketina konsultuoti ir šviesti „fintech“ bei dirbtinį intelektą naudojančias įmones. „Fintech“ klausimais institucija planuoja keistis duomenimis su Lietuvos banku.