Pacientė atsidūrė ant gyvybės ir mirties ribos: nuo 2027-ųjų gydymo eilės gali dar labiau išaugti

„Vos galo negavau“ – taip apie šių metų pradžioje patirtus sunkumus laiku sulaukti medicinos pagalbos pasakojo Lietuvos diabeto asociacijos vadovė ir pacientų asociacijos atstovė Vida Augustinienė. Pacientų bei medikų organizacijos perspėja, kad nuo kitų metų kritinių situacijų, kai paslaugų gali tekti laukti dar ilgiau, gali daugėti.

Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris sakė, kad dėl sutrikusio virškinimo į savo polikliniką kreipėsi antrą arba trečią ligos dieną. Tačiau ten jai nebuvo atlikti tyrimai – išduotas tik siuntimas pas gastroenterologą. Pas specialistą ji galėjo patekti tik po pusantro mėnesio, o atlikto tyrimo atsakymo taip pat teko laukti apie pusantro mėnesio.

Pagalbos teko ieškoti privačiai

V. Augustinienės teigimu, per šį laiką jos būklė smarkiai pablogėjo, todėl pagalbos ji nusprendė ieškoti privačioje klinikoje. Į ją moteris kreipėsi savaitgalį, per Velykas, tačiau sako, kad būtent ten buvo realiai išgelbėta.

Privačioje klinikoje atlikti tyrimai parodė, kad elektrolitų, baltymų ir kitų rodiklių kiekiai buvo gerokai per maži. Taip pat buvo sutrikęs kraujospūdis, o dėl to, kad negalėjo valgyti, moteris negalėjo susileisti insulino. Gydytoja įvertino, kad pacientė buvo atsidūrusi ant gyvybės ir mirties ribos ir iš pradžių ketino ją iškart siųsti į ligoninę.

Vis dėlto medikai pirmiausia pastatė lašelines ir atkūrė būtinų elektrolitų kiekį. Vėliau pradėjus tinti kojoms, kilo įtarimų dėl galimų inkstų sutrikimų, todėl moteris buvo nukreipta į ligoninę.

Tačiau Santaros klinikose jos nebuvo sutikta guldyti pagal iš privačios klinikos išduotą šeimos gydytojo siuntimą. V. Augustinienė buvo nukreipta į konsultacinę polikliniką.

Ten jai paaiškinta, kad siuntimą į konsultacinę polikliniką turi išduoti Centro poliklinika, o tik tuomet gydytojai galėtų nukreipti į ligoninę. Pacientės teigimu, toks procesas būtų užtrukęs beveik tris mėnesius, nors jos būklė buvo kritinė.

Todėl ji dar kartą kreipėsi į privačią kliniką. Gydytoja pasirūpino, kad moteris patektų į ligoninę, kur jai buvo atlikti reikalingi tyrimai, skirtos lašelinės ir vaistai, padėję atkurti baltymų kiekį.

Pacientai gali susidurti su dar ilgesnėmis eilėmis

V. Augustinienė pabrėžė, kad svarbiausia – pagalbą gauti tada, kai jos reikia, o ne būti siunčiamam iš vienos įstaigos į kitą. Jos teigimu, šįkart už privačioje įstaigoje suteiktas paslaugas teko susimokėti pačiai, tačiau be šios pagalbos ji galėjo neišgyventi.

Ji ragino sprendimus priimančius valdininkus dėl pokyčių pirmiausia tartis su gydymo įstaigomis, gydytojų ir pacientų organizacijomis. Pasak jos, planai mažinti eiles gali turėti priešingą rezultatą – pacientų laukimas gali ilgėti, o medikai gali būti paskatinti išvykti dirbti į kitas šalis.

Medikų bendruomenėje daugėja nerimo dėl nuo kitų metų numatomo paslaugų apmokėjimo modelio. Pagal rengiamą tvarką viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms būtų taikomi skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai. Dėl to baiminamasi, kad eilės ilgės, o sveikatos priežiūra taps mažiau prieinama.

Nuo 2027 metų privačioms gydymo įstaigoms būtų ribojamas PSDF lėšomis apmokamų paslaugų kiekis. Išimtis būtų taikoma prioritetinėms paslaugoms, tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) projekte privačioms įstaigoms numatytas gerokai trumpesnis prioritetinių paslaugų sąrašas nei viešosioms.

Pacientų ir medikų organizacijos pabrėžia, kad prioritetai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į pacientų poreikius, laukimo trukmę ir galimą pavėluoto gydymo žalą.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė teigė, kad mažinant finansavimą privačiam sektoriui tikimasi gydytojų persikėlimo į viešąsias įstaigas, tačiau ji tuo abejoja. Anot jos, neabejotina tik tai, kad į viešąjį sektorių būtų nukreipta daugiau pacientų, nors jis neturi pakankamai pajėgumų visiems priimti.

Šeimos gydytoja: eilės gali pailgėti dvigubai

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, teigė, kad jau dabar pacientams tenka ilgai laukti specialistų konsultacijų, operacijų ir reabilitacijos. Pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimui, dalis jų gali būti nukreipti į viešąsias įstaigas.

Jos vertinimu, jei 2027 metais privačiose įstaigose pacientams nebeliktų galimybės gauti dalies prioritetinių paslaugų, eilės gali pailgėti net dvigubai, nes dabar pacientų srautai pasiskirsto tarp privačių ir viešųjų įstaigų.

Ypač tai galėtų paveikti žmones, kuriems reikalingos kataraktos operacijos, širdies stimuliatorių implantavimas ar sąnarių protezavimas. Ilgėjant laukimui, pacientai ilgiau liktų pirminėje grandyje, o daliai darbingo amžiaus žmonių galėtų būti pratęstas nedarbingumas.

J. Dūdienės nuomone, PSDF lėšos turėtų sekti paskui pacientą, kad jis galėtų laiku gauti konsultaciją ir gydymą.

A. Gerliakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad įstaigos, neturinčios sutarčių su ligonių kasomis, negali išduoti siuntimo į valstybines gydymo įstaigas. Todėl privačiame sektoriuje pradėjęs gydytis pacientas negali tiesiog tęsti gydymo viešojoje įstaigoje – jam tenka grįžti pas šeimos gydytoją dėl naujo siuntimo. Medikės teigimu, tai dirbtinai didina eiles ir tampa pacientų diskriminacija.

Įvardijo šešias galimas pertvarkos grėsmes

A. Gerliakienė išskyrė šešias galimas planuojamos pertvarkos rizikas: ilgesnes eiles, nevienodas pacientų sąlygas, galimą medikų pasitraukimą iš PSDF apmokamų paslaugų, nepakankamus viešojo sektoriaus pajėgumus, infrastruktūros trūkumą ir korupcijos rizikas.

Jos teigimu, vien didesnio finansavimo viešosioms įstaigoms neužtektų. Kad jos galėtų priimti daugiau pacientų, reikėtų pakankamai medikų, kabinetų, įrangos ir kitų išteklių.

Medikė ragino nemažinti šiuo metu PSDF apmokamų paslaugų apimčių tol, kol nebus parengta reali alternatyva ir viešasis sektorius nebus pasiruošęs priimti didesnio pacientų srauto.

Pacientų ir medikų organizacijos siūlo daugiau lėšų skirti paslaugoms, kurių žmonės laukia ilgiausiai, taip pat numatyti papildomą finansavimą specialistams pritraukti į regionus. Paslaugų prioritetas, jų nuomone, turėtų būti nustatomas pagal pagalbos skubumą, ligos sunkumą, laukimo žalą ir gydymo naudą.

Vienas svarbiausių siūlymų – visoms su VLK sutartis turinčioms gydymo įstaigoms, nepaisant jų nuosavybės formos, taikyti vieną prioritetinių paslaugų sąrašą. Jis turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į pacientų poreikius, realų paslaugų prieinamumą ir medicininę svarbą.

Organizacijos taip pat ragina prieš įsigaliojant naujajai tvarkai viešai įvertinti jos poveikį pacientų srautams, laukimo laikui, įstaigų pajėgumams ir paslaugų prieinamumui regionuose. Jos siekia, kad sprendimų priėmime dalyvautų pacientų ir medikų atstovai.

L. Kukuraitis tikina, kad eilės neturėtų ilgėti

VLK yra nurodžiusi, kad privačios gydymo įstaigos, turinčios galiojančias sutartis su ligonių kasomis, ir toliau galės PSDF lėšomis teikti sutartyse numatytas paslaugas apdraustiems pacientams. Nuo 2027 metų būtų keičiamas tik viršsutartinių paslaugų apmokėjimo mechanizmas.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė nematantis pagrindo manyti, kad dėl naujos tvarkos pacientų eilės ilgės. Jo teigimu, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei 2026 metais, o dalis lėšų būtų skirta prioritetinėms paslaugoms.

Ministras nurodė, kad viršsutartinės paslaugos sudaro maždaug 15 procentų privataus sektoriaus teikiamų paslaugų, todėl 2027 metų sutartys privačioms įstaigoms apskritai būtų didesnės nei 2026-aisiais.

Pasak L. Kukuraičio, didesnė PSDF biudžeto dalis bus skiriama viešosioms paslaugoms, kurių apimtys pastaruoju metu mažėjo. Tai, jo teigimu, turėtų suteikti ligoninėms galimybę teikti daugiau paslaugų ir gauti didesnį apmokėjimą.

Ministras taip pat tikino, kad viešosios gydymo įstaigos pasirengusios priimti galimai didesnį pacientų srautą iš privataus sektoriaus. Viešajam sektoriui esą bus visiškai padengta 2026 metais faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, o prioritetinėms paslaugoms papildomai numatyta iki 10 proc. lėšų.

L. Kukuraitis atmetė nuogąstavimus, kad dėl naujos tvarkos pacientams taps sunkiau gauti oftalmologų ar neurologų paslaugas. Šie specialistai, anot ministro, įtraukti į viešojo sektoriaus prioritetinių paslaugų sąrašą, todėl jų paslaugoms viešosiose įstaigose bus skiriama daugiau lėšų.