Pacientų laukia svarbūs pokyčiai: 2027-ųjų biudžete numatyta daugiau pinigų ir naujas ligoninių finansavimas

2027 metais pacientų gydymo galimybės turėtų plėstis, nors dalis medikų nerimauja dėl galimo eilių ilgėjimo. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikina, kad pagrindo baimintis nėra. Kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas sieks rekordinę 4,86 mlrd. eurų sumą.

Tai yra beveik 554 mln. eurų daugiau nei šiemet. Ministro teigimu, papildomos lėšos sudarys sąlygas plėsti paslaugas ir spręsti jų prieinamumo problemas, nors sveikatos apsaugos finansavimas vis dar nėra pakankamas.

Ketvirtadienį Seime L. Kukuraitis pabrėžė, kad Lietuvos sveikatos sistema, palyginti su Europos vidurkiu, tebėra finansuojama maždaug trečdaliu mažiau, todėl didesnis finansavimas esą būtinas, jei pacientams norima užtikrinti europinio lygio paslaugas.

Gydymo paslaugoms – papildomi šimtai milijonų

Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms 2027 metais planuojama skirti 3,41 mlrd. eurų. Tai beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais.

Ministro teigimu, papildomos lėšos pirmiausia bus nukreiptos į sritis, kuriose pacientai susiduria su ilgiausiomis eilėmis ir didžiausiu paslaugų trūkumu. Taip siekiama suteikti daugiau paslaugų tiems gyventojams, kuriems jų šiuo metu labiausiai reikia.

Regionų ligoninėms numatomas kitoks finansavimas

L. Kukuraitis taip pat išskyrė planuojamus bazinius mokėjimus už tam tikrų paslaugų užtikrinimą regionuose. Tokiu atveju gydymo įstaigai būtų mokama ne vien už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir už tai, kad joje išlaikomas konkretus skyrius bei jo pasirengimas dirbti.

Tokį modelį numatoma taikyti pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitoms svarbioms sritims. Tarp pavyzdžių ministras nurodė insulto klasterio paslaugas.

Privataus sektoriaus paslaugų mažėjimo nežadama

Ministras atmetė nuogąstavimus, kad viešųjų gydymo įstaigų prioritetas galėtų sumažinti pacientų galimybes gydytis privačiame sektoriuje. Pirmiausia planuojama išnaudoti viešųjų įstaigų pajėgumus, o privatūs paslaugų teikėjai būtų pasitelkiami esant papildomam poreikiui.

Pasak L. Kukuraičio, paslaugoms papildomai numatyta 360 mln. eurų, o dar 100 mln. eurų būtų laikoma rezerve viršsutartinėms paslaugoms. Iš viso tai sudarytų 460 mln. eurų papildomų galimybių finansuoti gydymą, todėl paslaugų prieinamumas, ministro vertinimu, galėtų padidėti bent 10 proc.

Apie 100 mln. eurų bus skirta PSDF rezervui. Prireikus šie pinigai galėtų būti panaudoti ir būtinoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.

Rajonų ligoninėms – didesnės sutartinės sumos

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius 2027 metų PSDF biudžetą pavadino didžiausiu per visą sistemos istoriją, tačiau taip pat pažymėjo, kad sveikatos apsaugos finansavimas vis dar atsilieka nuo Europos lygio.

Jo teigimu, Lietuvoje viešasis sveikatos finansavimas vos viršija 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kai Europos vidurkis siekia beveik 8 proc. Be to, gyventojų mokėjimai už gydymą iš savo kišenės išlieka gana dideli.

Vienu svarbiausių kitų metų prioritetų G. Bendorius įvardijo paslaugų prieinamumą regionuose. Rajonų gydymo įstaigoms, galinčioms suteikti daugiau paslaugų vietos gyventojams, ketinama didinti sutartines sumas. Tai turėtų užtikrinti, kad ligoninė gautų apmokėjimą, jei pacientui nebereikėtų vykti į didmiestį dėl dienos chirurgijos ar kitų paslaugų.

Vis dėlto VLK vadovas pripažino, kad vien finansinės paskatos nebūtinai paskatins pacientus rinktis gydymą arčiau namų. Kitąmet taip pat planuojama didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, atsižvelgiant į infliaciją ir numatomą atlyginimų augimą.

Finansavimas bus skiriamas ir mažesnio pacientų srauto skyriams

Numatoma įvesti bazinius mokėjimus ligoninių skyriams, kuriuos svarbu išlaikyti net ir tuomet, kai pacientų juose nėra daug. Papildomas finansavimas būtų skiriamas akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, vaikų intensyviosios terapijos ir insulto klasterio paslaugoms.

G. Bendoriaus teigimu, kai kurių paslaugų negalima vertinti vien pagal ekonominį efektyvumą. Insulto atveju pacientas negali būti vežamas dvi valandas iki pagrindinės ligoninės, nes pagalba jam reikalinga kuo greičiau.

Kartu bus vertinama, ar tokiuose skyriuose iš tiesų dirba pakankamai specialistų. Vien skyriaus pavadinimo nepakaks, kad gydymo įstaiga gautų visą bazinį mokėjimą.

Kurioms sritims pinigų daugės labiausiai?

Daugumos paslaugų apimtys turėtų išlikti panašios, tačiau kai kurioms sritims numatomas spartesnis finansavimo augimas. Daugiau lėšų planuojama skirti reabilitacijai, slaugai, ypač diabetu sergančių pacientų slaugai, sveikatai ir naujoms technologijoms.

Didesnis finansavimas taip pat numatomas genetiniams tyrimams ir pozitronų emisijos tomografijai. Šie tyrimai leidžia tiksliau parinkti individualų gydymą ir gali padėti išsaugoti gyvybes.

Privatūs paslaugų teikėjai galės tęsti darbą

VLK anksčiau skelbė, kad planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai nepanaikins pacientų galimybės gauti PSDF lėšomis finansuojamą gydymą privačiose įstaigose.

Viešųjų įstaigų sutarčių apimtys bus nustatomos pagal jų pajėgumus ir paslaugų poreikį. Su VLK sutartis turinčios privačios gydymo įstaigos ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF apdraustiems pacientams. Jų sutarčių apimtys sieks 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.

Į svarbiausių viršsutartinių paslaugų grupę pateks oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, kai kurios reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė. Šios paslaugos galės būti apmokamos iki 100 proc., o virš sutarties suteiktos dienos stacionaro paslaugos – iki 70 proc. kainos.

Papildomai apmokamų paslaugų apimtis bus skaičiuojama nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos. Viešosioms įstaigoms numatoma apmokėti didesnį viršsutartinių paslaugų skaičių, dalį jų taip pat ribojant 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarčių apimčių viršijimu.

G. Nausėda siūlo mišrų ligoninių finansavimo modelį

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimą iš PSDF biudžeto. Jį sudarytų mokėjimas už konkrečiai suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas, skirtas užtikrinti nustatytų profilių paslaugų prieinamumą.

Dabar PSDF lėšos skiriamos pagal fiksuotą įkainį už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jei sutartyje su VLK numatytas paslaugų skaičius viršijamas, taikomas dalinis apmokėjimas arba paslauga apskritai nefinansuojama.

Skubioji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos jau šiuo metu apmokamos pagal mišrų modelį. Svarbūs gydymo įstaigų padaliniai ir paslaugų grupės papildomai finansuojami atsižvelgiant į poreikį bei turimas galimybes.