Ilgaamžiškumo pažadai susidūrė su mokslu: profesorius atskleidė, kas iš tiesų gali padėti senti sveikiau

Ilgai gyventi norėtų daugelis, tačiau sulaukti daugiau nei 100 metų būtų prasminga tik tuo atveju, jei žmogus išsaugotų gerą sveikatą. Ar senėjimą galima atitolinti ir ilgiau išlikti fiziškai bei protiškai aktyviam?

Apie moksliniais įrodymais paremtus būdus sveikam senėjimui kalbėjo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.

Vien paso amžiaus nebeužtenka

Profesorius atsargiai vertino teiginius, esą dabartiniai vaikai tikrai gyvens ilgiau nei 100 metų. Jis pabrėžė tikintis sparčia mokslo pažanga, tačiau šiandien tokiam teiginiui nėra pakankamo mokslinio pagrindo.

Anksčiau biologinis amžius dažniausiai buvo nustatomas pagal organizmo funkcijas, kraujo tyrimus ir biocheminius žymenis. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama ląstelių būklei ir vadinamajam epigenetiniam laikrodžiui.

V. Aleknos teigimu, žmogus vienu metu turi kelis amžius: biologinį, epigenetinį ir chronologinį, arba kalendorinį, kuris nurodomas pase. Pastarasis neretai naudojamas vertinant žmogaus fizines ir kognityvines galimybes, nors toks požiūris, profesoriaus manymu, jau paseno.

Ląstelę jauninti galima, visą organizmą – kol kas neįrodyta

Gydytojas išskyrė pirminį, arba biologinį, ir antrinį, dažnai patologiniu vadinamą, senėjimą.

Pirminis senėjimas siejamas su genetiniais pokyčiais, kurie vyksta nuolat ir iš dalies nepriklauso nuo žmogaus. Šie procesai yra negrįžtami. Net ir visiškai sveikas 70-metis, palyginti su savimi 30-ies, paprastai turi mažesnę raumenų jėgą, silpnesnes reakcijas ir kognityvines funkcijas. Tam įtakos turi ląstelėse vykstantys pokyčiai, įskaitant mažesnę mitochondrijų gaminamą energiją.

Vis dėlto mokslininkas neatmetė galimybės tam tikru mastu paveikti atskiras ląsteles. Jau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose siekiama jas jauninti, tačiau nėra įrodymų, kad toks poveikis pailgina viso žmogaus gyvenimą.

Todėl epigenetinio laikrodžio atsukimas penkeriais metais nereiškia, kad žmogus gyvens penkeriais metais ilgiau. Profesorius tai vadino pagrindiniu šios srities paradoksu.

Ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, o po 60 metų – raumenys.

Kas iš tiesų padeda lėtinti senėjimą?

Antrinio senėjimo atveju mokslinių įrodymų yra gerokai daugiau. Šis senėjimas siejamas su ligomis ir gyvenimo būdu, kurį žmogus gali keisti.

Vienas stipriausiai pagrįstų veiksnių yra fizinis aktyvumas. Svarbi ne tik pati veikla, bet ir raumenų masė bei jų funkcija, ypač vyresniame amžiuje.

Reikšminga ir mityba. Nors patarimų šioje srityje netrūksta, tvirtesniu moksliniu pagrindu, pasak V. Aleknos, išsiskiria Viduržemio jūros dieta. Įrodymų taip pat turi daržovių, skaidulų ir kai kurių kitų mitybos elementų vartojimas.

Profesorius pabrėžė, kad neegzistuoja vienas išskirtinis, „super“ maistas. Sveikatą lemia kasdieniai pasirinkimai ir jų visuma.

Ilgaamžiškumui taip pat svarbus subalansuotas miegas, streso kontrolė ir rūkymo atsisakymas. Gydytojas pabrėžė, kad rūkymas biologiniu požiūriu organizmui nieko gero neduoda ir yra labai žalingas.

Ne mažiau svarbi prevencija: kraujo tyrimai, gliukozės ir cholesterolio kontrolė bei kūno sudėties vertinimas.

Didžiausias senėjimo pokytis fiksuojamas apie 75 metus

Senėjimas kiekvienam vyksta skirtingai. Vienas 90 metų žmogus gali būti ilgai slaugomas, o kitas iki pat mirties važinėti, slidinėti, bėgioti ir lankytis teatre.

Skirtingą senėjimo tempą, pasak profesoriaus, lemia ir DNR vykstantys procesai. Svarbus vaidmuo tenka DNR metilinimui: ląstelėse atsirandantys žymenys skiriasi įvairiais gyvenimo etapais. Pagal jų profilį galima apskaičiuoti epigenetinį laikrodį.

Gydytojo teigimu, Lietuvoje didžiausias senėjimo lūžis įvyksta maždaug 75 metų amžiaus. Epigenetinis laikrodis gali parodyti, kad, pavyzdžiui, 70-mečio organizmo rodikliai priskirtini jaunesnei, tarkime, 45 metų amžiaus grupei.

V. Alekna mano, kad ateityje, galbūt gana greitai, tokie apskaičiavimai gali būti įtraukti į praktinę mediciną.

Rinkodara šiuo metu lenkia mokslą

Kalbėdamas apie pastaraisiais metais išpopuliarėjusias ilgaamžiškumo programas, papildus ir įvairias technologijas, profesorius perspėjo, kad jų pažadai dažnai pralenkia mokslinius įrodymus.

Jo teigimu, kai kurie metodai ilgainiui pasitvirtina, o kiti – ne, tačiau tvirtų įrodymų, kad tokios priemonės pailgina žmogaus gyvenimą, kol kas nėra.