Lašiša ne visada yra geriausias pasirinkimas: ką būtina patikrinti etiketėje

Žuvies ir jūros gėrybių sektoriaus ekspertas Andrius Radzevičius, Žinių radijo laidoje „Kas lėkštėje?“ kalbėjęs su dietiste ir „Arimex“ ambasadore Ugne Radzevičiene, pataria renkantis žuvį pirmiausia vertinti ne kainą ar patrauklius užrašus ant pakuotės. Daug svarbiau išsiaiškinti jos kilmę, sugavimo būdą ir sudėtį.

Anot A. Radzevičiaus, etiketėje pateikta informacija gali atskleisti gerokai daugiau nei produkto kaina ar išvaizdi pakuotė. Pirkėjams jis siūlo pasitikrinti, iš kur žuvis atkeliavo, ar ji sugauta laukinėje gamtoje, ar užauginta akvakultūros ūkyje, taip pat kokiu būdu buvo sugauta.

Vien žodžio „žuvis“ nepakanka

Ekspertas vienu svarbiausių pasirinkimo kriterijų laiko žuvies kilmę. Jis pats pirmenybę teikia laukinei žuviai. Apie tokią kilmę gali liudyti etiketėje esantys įrašai „gaudyta kabliais“, „gaudyta tinklais“ arba „sužvejota“.

U. Radzevičienė pabrėžia, kad bendro patarimo valgyti daugiau žuvies vartotojui ne visada pakanka. Neišsiaiškinęs, kokį produktą renkasi, žmogus gali nusipirkti rūkytos, stipriai sūdytos ar smarkiai perdirbtos žuvies su įvairiais priedais ir vis tiek manyti, kad pasirinko sveikatai palankų maistą.

Etiketėje verta rasti FAO rajono numerį

A. Radzevičius ragina atkreipti dėmesį ir į FAO žvejybos rajono numerį. Jis nurodo pasaulio regioną, kuriame žuvis buvo sugauta.

Lietuvos vartotojams ekspertas pirmiausia rekomenduoja rinktis FAO 27 regioną – Šiaurės Rytų Atlantą, apimantį Barenco jūrą ir kitus Šiaurės Atlanto vandenis. Kaip kitą galimą pasirinkimą jis nurodo FAO 21 rajoną.

A. Radzevičiaus teigimu, FAO 27 pasirinkimą lemia šiaurinio regiono ypatybės: ten šalčiau, o vandenys yra toliau nuo miestų, pramonės, gamybos ir taršos. Nenorintiems išsamiai analizuoti skirtingų žuvų rūšių, jis siūlo įsiminti kelis dalykus – ieškoti žodžio „sužvejota“, patikrinti sugavimo būdą ir FAO rajoną.

Lašišos kaina negarantuoja geresnės kokybės

Pasak eksperto, didesnė kaina savaime neparodo, kad žuvis bus kokybiškesnė ar palankesnė sveikatai. Silkė, stinta ar kita nebrangi žuvis gali kainuoti gerokai mažiau nei lašiša, tačiau tinkamai paruošta tapti puikiu patiekalu. Be to, laukinės kilmės žuvį galima įsigyti ir už palankią kainą.

U. Radzevičienė pastebi, kad pirkėjai vis dar dažnai lašišą vertina kaip vieną vertingiausių žuvų. Vis dėlto, jos teigimu, šalia esantis menkės gabalėlis taip pat gali būti alternatyva, jeigu atidžiai įvertinama jo kilmė. Dietistė pati nerekomenduotų rinktis Baltijos jūroje sugautos žuvies, nes Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų. Todėl svarbu vertinti ne tik rūšį, bet ir sugavimo regioną.

Atšaldyta žuvis nebūtinai pranašesnė už šaldytą

Pirkėjai neretai mano, kad atšaldyta žuvis yra vertingesnė už šaldytą, tačiau A. Radzevičius ragina šaldymo proceso nevertinti kaip trūkumo. Jo teigimu, šaldant pasikeičia ląstelių struktūra, todėl atitirpusi žuvies mėsa gali būti puresnė.

Vis dėlto kartą atšildytos žuvies ekspertas nerekomenduoja užšaldyti dar kartą. Taip pat svarbu tinkamai ją laikyti: žuvis yra jautrus produktas, greitai reaguojantis į sąlytį su deguonimi. Dėl to šviežią žuvį parsivežus geriausia kuo greičiau paruošti ir suvartoti.

Net gerą žaliavą gali sugadinti priedai

Renkantis produktą reikėtų įvertinti ne tik žuvies rūšį ir kilmę, bet ir tai, kaip ji buvo apdorota. U. Radzevičienė atkreipia dėmesį, kad maisto pramonėje gera žaliava kartais praranda savo pranašumus dėl įvairių priedų ar apvoliojimo džiūvėsėliuose.

Dietistė pataria skaityti sudėtį, nes net nusipirkus menkę joje gali būti gliukozės, maltodekstrino ir kitų papildomų ingredientų. Jos rekomendacija – žuvį valgyti bent du kartus per savaitę, tačiau kartu atsižvelgti į individualią žmogaus situaciją.

A. Radzevičius priduria, kad kuo mažiau kokybiška žuvis papildomai apdorojama, tuo geriau atsiskleidžia jos skonis. Jis siūlo pirmiausia paragauti žuvies, paruoštos tiesiog su druska.

„Ekologiška“ lašiša gali būti užauginta ūkyje

Užrašas „ekologiška“ taip pat neatsako į visus klausimus apie žuvies kilmę. Ekologiška lašiša nebūtinai yra laukinė – ji gali būti užauginta akvakultūros ūkyje, laikantis ekologinei gamybai nustatytų reikalavimų.

A. Radzevičius pabrėžia, kad patrauklus žodis etiketėje neturėtų tapti vieninteliu pasirinkimo kriterijumi. Parduotuvėje verta patikrinti, ar žuvis sugauta laukinėje gamtoje, ar auginta ūkyje, kuriame regione ir kokiu būdu sugauta, koks nurodytas FAO rajonas bei kokie priedai naudoti ją apdorojant.