Ne visos trąšos yra naudingos rudenį: ką geriausia naudoti po medžiais ir krūmais

Rudeninis tręšimas nėra skirtas šių metų ar net kitų metų derliui. Svarbu užtikrinti, kad augalai žiemą pasisemtų stiprių, subrendusių audinių, sukauptų maistinių medžiagų ir būtų atsparūs šalčiui. Klaida čia brangiai kainuoja: azoto perteklius rudenį gali paskatinti ūglių, kurie jau turėtų ruoštis žiemai, augimą, o fosforo ir kalio trūkumas silpnina augalus. Išsiaiškinkime, ką, kada ir kokiais kiekiais naudoti.

Pagrindinis principas: azotas – išorėje, fosforas ir kalis – dirvožemyje

Rudenį galioja paprasta taisyklė: azotas – daugiausia pavasarį, fosforas ir kalis – rudenį. Azotas skatina žaliosios masės augimą. Jei sezono pabaigoje jo bus naudojamas per daug, augalas gali išauginti jaunus ūglius, kurie nespėja subręsti ir nušalti per pirmąsias šalnas. Fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi, kalis didina atsparumą šalčiui ir padeda reguliuoti vandens balansą audiniuose. Šie du elementai yra rudens tręšimo pagrindas.

Kada tai atlikti?

Optimaliausias laikas yra vasaros pabaiga arba rudens pradžia, kol šaknų sistema dar aktyviai funkcionuoja, bet prieš prasidedant ilgalaikėms šalnoms. Ukrainoje tai paprastai būna rugpjūčio pabaiga – rugsėjis, o šiltuose regionuose ir esant palankiam orui – spalio pradžia. Svarbu, kad dirvožemis vis dar būtų šiltas, o šaknys toliau funkcionuotų: tada maistinės medžiagos spės pasisavinti ir neliks kaip negyvas krovinys. Nepraktiška tręšti įšalusią dirvą – šaknys nebeįsisavina maistinių medžiagų.

Sausas oras yra geresnis: trąšos beriamos sausos, įvoliojamos dirvoje ir laistomos tik tada, kai reikia. Taip maistinės medžiagos neišplaunamos per anksti.

Vaismedžiai (obelys, kriaušės)

Po obelimis ir kriaušėmis rudenį beriamas paprastas superfosfatas (apie 30–40 g vienam kvadratiniam kamieno apskritimo metrui) ir kalio sulfatas (20–25 g tame pačiame plote). Jei naudojamas dvigubas superfosfatas, jo kiekis sumažinamas pagal ant pakuotės nurodytą fosforo kiekį. Pelenai taip pat gerai veikia – juose yra kalio, fosforo ir mikroelementų, bet praktiškai nėra azoto, kurio rudenį kaip tik reikia. Pelenai beriami 1–2 puodeliais vienam kvadratiniam metrui, lengvai juos užberiant dirvožemiu.

Trąšos paskirstomos išilgai vainiko iškyšos – kur yra siurbimo šaknys – ir atsargiai įvyniojamos į viršutinį dirvožemio sluoksnį iki 5–10 cm gylio, stengiantis nepažeisti šaknų. Dar atsargiau purenama žemė prie kamieno. Po to kamieno apskritimą galima mulčiuoti.

Kaulavaisiai (vyšnios, slyvos, abrikosai)

Kaulavaisiai rudenį tręšiami atsargiai: perteklinės trąšos gali susilpninti augalus, o nepalankiomis sąlygomis prisidėti prie dantenų ligų atsiradimo. Fosforo ir kalio pakanka vidutinėmis dozėmis – pavyzdžiui, 20–30 g paprastojo superfosfato ir 15–20 g kalio sulfato kvadratiniam metrui. Vėlyvą rudenį azoto trąšos jiems netręšiamos.

Uogų krūmai (serbentai, agrastai)

Serbentai ir agrastai gerai reaguoja į rudens tręšimą. Po kiekvienu suaugusiu krūmu dedamas paprastasis superfosfatas (30–40 g) ir kalio sulfatas (20–30 g) arba naudojami pelenai (1–2 puodeliai po krūmu). Trąšos tolygiai paskirstomos išilgai krūmo iškyšos ir atsargiai įvyniojamos į viršutinį dirvožemio sluoksnį iki 5–8 cm gylio, po to mulčiuojamos durpėmis arba humusu.

Avietės ir gervuogės

Avietės mėgsta organines medžiagas. Rudenį po jomis beriamas humusas arba kompostas (3–5 kg ​​kv. metrui) kartu su paprastu superfosfatu (20–30 g) ir kalio sulfatu (15–20 g). Kalio sulfatas avietėms tinka geriau nei kalio druska, nes jame nėra chloro. Organinės medžiagos vienu metu izoliuoja šaknų sistemą ir palaipsniui išskiria maistines medžiagas. Svarbu: rudenį po avietėmis neberkite šviežio mėšlo – tai gali pažeisti šaknis, o azoto perteklius gali išprovokuoti ūglių augimą.

Vynuogė

Rudenį vynuogėms nokinimui ir pasiruošimui žiemojimui reikia fosforo ir kalio. Po suaugusiu krūmu įterpiama 30–40 g paprastojo superfosfato ir 20–25 g kalio sulfato arba naudojami pelenai (2–3 puodeliai). Konkretus trąšų kiekis koreguojamas atsižvelgiant į krūmo amžių, dirvožemio derlingumą ir ankstesnius viršutinius tręšimus. Azoto mineralinės trąšos vynuogėms sezono pabaigoje netręšiamos, kad nebūtų skatinamas jaunų ūglių augimas.

Dekoratyviniai krūmai ir daugiamečiai augalai

Dekoratyviniams krūmams, ypač pavasarį žydintiems, rudenį, jei reikia, pakanka pelenų arba fosforo-kalio trąšų vidutinėmis dozėmis. Pavasarį žydintys krūmai rudenį nėra radikaliai genimi, kad nebūtų pašalinti kito sezono žiedpumpuriai. Daugiametės gėlės tręšiamos paprastu superfosfatu (15–20 g kvadratiniam metrui) ir kalio sulfatu (10–15 g) arba pelenais. Tai padeda joms išgyventi žiemą ir pasiruošti kitam sezonui.

Organinės medžiagos: humusas ir kompostas – universali apsauga

Humusas ir kompostas yra geros rudens trąšos daugumai augalų. Juose yra azoto, daugiausia organinės formos, kuris išsiskiria palaipsniui, gerina dirvožemio struktūrą, izoliuoja šaknis ir palaipsniui išskiria maistines medžiagas. Jie įterpiami negiliai įmaišant į dirvą arba kaip mulčias 3–5 cm sluoksniu kamieno žieduose ir po krūmais, neuždengiant augalų šaknų kaklelio.

Ko nedaryti

• Sezono pabaigoje nenaudokite didelių greitai veikiančių azoto trąšų (karbamido, amonio nitrato) dozių – tai gali paskatinti jaunų ūglių augimą ir sumažinti jų atsparumą šalčiui. Taip pat geriau nenaudoti šviežio mėšlo, tačiau subrendęs kompostas ir humusas yra leistini vidutiniais kiekiais.
• Netręškite įšalusioje dirvoje – šaknys neįsisavins maistinių medžiagų.
• Neviršykite dozės: trąšų perteklius rudenį yra toks pat kenksmingas kaip ir trūkumas, o kartais net pavojingesnis.
• Nemaišykite pelenų tiesiogiai su superfosfato ir amonio azoto trąšomis. Šarminė pelenų reakcija gali sumažinti kai kurių fosforo rūšių įsisavinimą, o kartu su amonio trąšomis gali sukelti azoto nuostolius. Tokias trąšas geriau naudoti atskirai.